Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė siūlymui ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių atvykstančius užsieniečius vaikus nukreipti tik į lietuvių kalba mokančias pradinio ugdymo mokyklas.
Siūlymą palaikė 31 tarybos narys, aštuoni pasisakė prieš, susilaikė – 11.
Sostinės tarybos socialdemokratas Povilas Pinelis frakcijos vardu posėdžio pradžioje prašė išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės, tačiau tam nebuvo pritarta.
Nuo šiol asmenys, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje ir anksčiau čia nesimokę, tačiau norintys mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pildydami prašymą elektroninėje sistemoje galės pasirinkti iki trijų savivaldybės mokyklų, kuriose dėstoma lietuvių kalba.
Bent viena iš pasirinktų mokyklų turės būti priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, o mokyklos nurodomos pageidavimo tvarka.
„Savalaikis ir pribrendęs sprendimas“
Priimti pakeitimai bus taikomi tik po sprendimo priėmimo į Vilnių gyventi atvykusiems užsieniečiams, jie negalios privačioms ugdymo įstaigoms.
Pakeitimus inicijavęs Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas tikino, kad ruošiant šiuos siūlymus buvo bendrauta su tautinių mažumų mokyklomis, su Baltarusių tėvų asociacija bei baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuru.
„Vilniuje, man atrodo, šitas sprendimas yra savalaikis ir pribrendęs, tuo labiau, kad mes kalbame tik apie pradinį ugdymą“, – posėdyje kalbėjo vicemeras.
V. Mitalo anksčiau šią savaitę pateiktais duomenimis, šiuo metu Vilniaus savivaldybės mokyklose mokosi 3485 užsieniečių vaikai. 77 proc. iš jų mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausiai rusų dėstomąja kalba.
Anot jo, vien per 2025–2026 mokslo metus sostinėje pradėjo mokytis 481 užsieniečių vaikas, iš kurių 289 atvyko iš Ukrainos.
Vilniaus vicemeras pabrėžia, kad didelė užsieniečių vaikų koncentracija mokyklose rusų dėstomąja kalba apsunkina lietuvių kalbos mokymosi rezultatus, todėl integraciją siūloma pradėti stiprinti nuo pradinio ugdymo. Pasak jo, tyrimai ir praktika rodo, jog būtent pradinėse klasėse kalba išmokstama greičiausiai.
Išimtis baltarusių vaikams
Dėl šio sprendimo į sostinės tarybą savaitės pradžioje kreipėsi jam nepritarianti Baltarusių tėvų asociacija Lietuvoje. Jos teigimu, kreipimąsi palaikė daugiau nei 200 tėvų, švietimo ir pilietinės visuomenės atstovų, gyvenančių Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje.
„Prašome išsaugoti pasirinkimo galimybę Baltarusijos piliečių vaikams – arba mokytis lietuvių kalba savivaldybės mokyklose, arba baltarusių kalba Pranciškaus Skorinos gimnazijoje Vilniuje, kuri yra vienintelė valstybinė mokykla su baltarusių kalba vykdomu ugdymu už Baltarusijos ribų“, – teigiama pirmadienį išplatintame pranešime.
Pasak asociacijos, daugeliui baltarusių šeimų, kurios buvo priverstos palikti Baltarusiją dėl politinių priežasčių, vaikų ugdymas baltarusių kalba yra svarbi nacionalinės tapatybės išsaugojimo dalis, kartu siekiant visavertės integracijos į Lietuvos visuomenę ir lietuvių kalbos mokymosi.
Siekiant atliepti laiške išsakytus pasiūlymus, pakeitimams pritarta kartu su Vilniaus savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininko Vytauto Vaitiekūno pagarsintu protokoliniu nutarimu, jog Pranciškaus Skorinos gimnazija, esant laisvų mokymosi vietų, 2026–2027 mokslo metais galėtų priimti naujai atvykusius asmenis pageidaujančius mokytis šioje mokykloje.
Sprendimą vadina neteisėtu
Tarybos narys Grzegorzas Saksonas tvirtino manąs, kad priimtas pakeitimas teisiniu požiūriu neatitinka nei nacionalinių, nei ES reikalavimų.
„Aš labai atsakingai jums tiesiog bandau pasakyti, kad tokia tvarka per teismą bus panaikinta“, – teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas.
Savo ruožtu P. Pinelis pareiškė sulaukęs Teisingumo ministerijos išvados, kurioje sakoma, kad šiuo projektu yra pažeidžiama Konstitucija, Švietimo įstatymas, Lygių galimybių įstatymas ir kitų įstatymų nuostatos.
„Laisvės partija atnešė į Vilniaus miestą tokį sprendimą, kuris diskriminuoja kitataučius vaikus, kuris pažeidžia Konstituciją (...) ir eilę Europos Sąjungos reikalavimų, uždrausdamas tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams rinktis mokymą jų kalba“, – tikino socialdemokratas.
Tuo metu Laisvės partijos frakcijos narė Deimantė Rimkutė teigė, kad Teisingumo ministerijos pateiktame rašte buvo klaidingai pacituotas teisės aktas.
Kaip skelbė BNS, Valstybės kontrolės duomenimis, į Lietuvą iš užsienio atvykstančių mokyklinio amžiaus vaikų skaičius kasmet auga, tačiau dalis besimokančių lietuvių kalba – mažėja.
2022–2023 mokslo metais užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, buvo beveik 56 proc., o 2024–2025 mokslo metais – 44 procentai.
Beveik pusė jų mokėsi rusų – apie 29 proc. – ir ukrainiečių – apie 21 proc. – kalbomis. Tai, anot Valstybės kontrolės, apsunkina integraciją, riboja galimybes toliau mokytis lietuviškose aukštosiose mokyklose ir prisidėti prie visuomeninio mūsų šalies gyvenimo.
2025 metais lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose 52 proc. užsieniečių mokinių nepasiekė slenkstinio lygio – keturių balų, o valstybinio brandos lietuvių kalbos ir literatūros B lygio egzamino neišlaikė 58 proc. šių vaikų.
Vilniaus mero Valdo Benkunsko komentaras:
„Vakar taryboje buvo priimtas ne tik svarbiausias metų sprendimas dėl 2026 m. biudžeto, tačiau ir principinė nuostata dėl to, kaip turi būti mokomi imigrantų iš ne Europos Sąjungos šalių vaikai.
Ligšiolinė situacija buvo išties neadekvati – didesnė dalis tokių vaikų buvo leidžiami į mokyklas rusų ugdomąją kalba. Faktai rodo, kad tokia situacija programavo prastesnę tokių vaikų ateitį Lietuvoje – pradinį mokymą praleidę ne lietuviškoje aplinkoje jie sunkiau integruojasi į Vilniaus aplinką. Tai reiškia blogesnius egzaminų rezultatus, ribotas studijų galimybes, prastesnius šansus darbo rinkoje, didesnę socialinę izoliaciją nuo likusių vilniečių.
Todėl nuo šių metų priėmimo į mokyklas taikysime naują principą: 1-4 klasių, ne mūsų piliečių, imigrantų iš ne ES šalių vaikus, kurie iki šiol nėjo į mokyklas, bus galima leisti tik į lietuviškas pradines mokyklas. Kalbame tik apie valstybines mokyklas, Vilniuje veikiančias privačias mokyklas tėvai toliau gali rinktis savo nuožiūra.
Žinoma, bendrame paveiksle tai tesudaro kelis procentus nuo visų Vilniaus moksleivių, tačiau jau dabar turime imtis rimtesnio imigracijos valdymo. Šiandienos sprendimai lemia kokias socialines problemas turėsime arba neturėsime po 10 ar 20 metų.
Šioje vietoje noriu padėkoti tarybos nariams bei konkrečiai vicemerui Vytautui Mitalui bei švietimo komiteto vadovui Vytautui Vaitiekūnui už drąsų ir reikalingą judesį pirmyn.
P.S. Vilniuje nuo seno yra ir viena valstybinė gudiška mokykla – Pranciškaus Skorinos gimnazija. Tarybos posėdyje pritarta, kad šios mokyklos nuostatai bus keičiami taip, kad joje būtų daugiau lietuvių kalbos pamokų bei išlyginamosios klasės, tad į ją bus galima pretenduoti kaip į de facto lietuvišką mokyklą.“
