Ne kartą iš švietimo ministrės lūpų nuskambėjus pasvarstymams, kad brandos egzaminai ir stojimas į aukštąsias mokyklas galėtų būti atskirti, aukštosios mokyklos ragina prisiminti, kodėl šie du dalykai kadaise buvo susieti. Tuomet centralizuotas priėmimas buvo sukurtas siekiant suvienodinti priėmimo sąlygas, išsklaidyti įtarimus dėl neskaidrumo ir sumažinti administracinę naštą.
„Tikrai diskutuosime ir dėl valstybinių brandos egzaminų, ir galbūt dėl atskyrimo brandos egzamino nuo universitetų stojimo“, – interviu BNS vėlyvą rudenį sakė švietimo ministrė Raminta Popovienė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vis girdėti diskusijos, kad galbūt reikia atskirti du procesus – gimnnazijos baigimą ir priėmimą į aukštąsias. Tam pritaria Vilniaus kolegijos direktorė Ž. Jankauskienė.
- Na, o VDU prorektorius R. Pakrosnis sako, kad svarstomos pertvarkos reikštų ir administracinę, ir finansinę naštą.
- Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė įspėja, kad atsietas priėmimas gali tapti turgumi, kuriame prekeiviai vilioja nuolaidomis. Vilniaus universiteto prorektorius V. Jaskūnas skaičiuoja, kad permainos, apie kurias kalbama, atsieitų dvigubai ar net brangiau nei dabar egzistuojanti sistema.
- „Manyčiau, kad labiau vertėtų koncentruotis, kaip užtikrinti, kad mokinių bendrasis ugdymas būtų kokybiška“, – įvardijo KTU prorektorė K. Ukvalbergienė.
- Aukštųjų mokyklų atstovai pabrėžia, kad derėtų susitarti ir ką mes laikome branda, kurią pasiekti turi abiturientas. O Vilnius TECH atstovė J. Rožėnė primena, kad universitetams stojamieji egzaminai nėra naujovė.
„Girdime įvairiausių nuomonių: galbūt reikėtų brandos atestatą atskirti nuo stojimo, gal reikėtų kalbėti apie vieną valstybinį egzaminą“, – LRT.lt lapkričio pabaigoje taip pat kalbėjo ministrė.
Tuomet ji pabrėžė, kad tokia mintis ir siūlymas atėjo tikrai ne iš ministerijos.
„Atėjo bendraujant su įvairiais žmonėmis – ekspertais, pedagogais. Tiesiog tai yra siūlymas, atėjęs iš visuomenės. Bet mes ketiname tai svarstyti“, – sakė R. Popovienė.

Nuomonės nevienodos
Šią savaitę ŠMSM atstovai LRT.lt patikino, kad šiuo metu kaip tik pradedamos tokios diskusijos. O LRT.lt paklausė dalies aukštųjų mokyklų, tų, kurios sulaukia daugiausia pirmakursių, ką jos manančios apie galimą tokį scenarijų.
Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas ir Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė pabrėžia, kad dvigubas patikrinimas, jei tokio prireiktų, keltų mokiniams dar didesnį stresą, o tokios atsakomybės perkėlimas aukštosioms mokykloms reikštų labai išaugusį administracinį krūvį.
Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius Rytis Pakrosnis sako, kad tai reikštų dar ir išaugsiančią finansinę naštą.
VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Justė Rožėnė primena, kad universitetams stojamieji egzaminai nėra naujas dalykas, tačiau, atskyrus sistemas, mokiniams tektų laikyti keliolika egzaminų per vasarą.

„Manau, kad brandos atestato įvertinimų ignoravimas ir grįžimas prie stojamųjų egzaminų aukštosiose mokyklose būtų žingsnis atgal ir našta joms pačioms. Tokiu atveju, tikėtina, kad atsirastų didesni mokesčiai, kurie vėlgi kristų stojantiesiems“, – nepalankiai galimus pokyčius vertina ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė.
O antai Vilniaus kolegijos požiūris kitoks.
„Jaunuolio brandos matavimas ir stojimo į aukštąją mokyklą procesai turėtų būti atskirti“, – įvardijo Žymantė Jankauskienė.

VU prorektorius: kainuotų dvigubai ar dar brangiau
Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas tikras, kad esamos bendros sistemos atsisakymas mus grąžintų galybę metų atgal.
Pasak VU atstovo, jei gimnazijos atestato įgijimas ir priėmimas būtų atsieti, mokiniams tektų tempti sunkią išaugusio krūvio naštą, nes reikėtų laikyti ir stojamuosius egzaminus. Be to, tai atsieitų dvigubai, o galbūt ir dar brangiau.
„Kai kuriose Skandinavijos šalyse draudžiama turėti atskirus egzaminus – siekiama efektyvumo, lėšų nešvaistymo. O trečias dalykas – viso proceso skaidrumas. Tad siūlymas tai atskirti yra grįžimas atgal 15 ir daugiau metų“, – įvardijo V. Jaskūnas.

KTU prorektorė: reikėtų matyti visą paveikslą
Pasak KTU studijų prorektorės K. Ukvalbergienės, pirmiausia būtina aiškiai apibrėžti, ką tiksliai turima omenyje, kai kalbama apie brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas atskyrimą.
„Ir dabar reikalavimai siekiant baigti mokyklą ir stoti į aukštąsias mokyklas skiriasi. Mokyklai baigti užtenka dviejų minimaliai išlaikytų egzaminų, iš kurių tik vienas, lietuvių kalba ir literatūra, yra privalomas. Įvertinus kitų šalių švietimo sistemas, tai tikrai nėra aukšti reikalavimai. Siekiant stoti į universitetus, būtini trys egzaminai, iš kurių du yra privalomi, lietuvių kalba ir literatūra bei matematika (išskyrus menus), ir vienas pasirenkamas, priklausomai nuo studijų krypties. Jų vidurkis turi būti ne žemesnis nei 50 balų“, – sako Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė.
O gal tai galėtų būti koks nors integruotas vertinimas, nukreiptas į turimų kompetencijų sujungimą, susiejimą su gyvenimu, pavyzdžiui, brandos darbas?
R. Pakrosnis
Tačiau, anot jos, būtina diskutuoti, ar mokyklai pabaigti užtenka dviejų minimaliai išlaikytų egzaminų, kokie turėtų būti papildomi reikalavimai ir kaip įvertinti, kas yra branda, tik svarbu nepamiršti kelių dalykų.
„Pirmiausia visi sprendimai turi būti nukreipti į siekį stiprinti bendrojo ugdymo kokybę ir abiturientų pasirengimą ateičiai. Šiandien kalbame apie Europos ir Lietuvos konkurencingumo stiprinimą, dirbtinį intelektą, kvantines technologijas ir drauge lygiagrečiai diskutuojame, ar reikia matematikos. Turime būti nuoseklūs ir privalome prisiimti atsakomybę už sprendimus, kuriuos darome ir kurie turės įtakos jaunų žmonių ateičiai bei jų sėkmei“, – pabrėžia K. Ukvalbergienė.

Antra, švietimo sistemoje visi jos sektoriai yra susiję, tad svarstant pakeitimus būtina įvertinti, kaip pokyčiai viename sektoriuje paveiks kitus sektorius.
„Reikėtų matyti visą paveikslą ir nedaryti fragmentuotų sprendimų, todėl universitetai yra pasirengę dalyvauti šioje diskusijoje. Būtina įvertinti, kokią įtaką siūlomi pokyčiai valstybinių brandos egzaminų sistemoje galėtų turėti stojantiesiems į užsienio universitetus ir kaip jie galėtų paveikti Lietuvoje įgyto brandos atestato pripažinimą kitose šalyse“, – mano KTU prorektorė.
Siūlymui egzaminus palikti tik mokyklos baigimui, o aukštosioms mokykloms atskirai organizuoti priėmimą į pirmosios pakopos studijas ji nepritartų. Pirma, išaugtų krūvis ir stresas stojantiesiems, o antra – administracinis krūvis, tenkantis aukštosioms mokykloms.
Manyčiau, kad labiau vertėtų koncentruotis, kaip užtikrinti, kad mokinių bendrasis ugdymas būtų kokybiškas ir tolygus.
K. Ukvalbergienė
„Aukštosioms mokykloms tektų savarankiškai rengti, organizuoti ir vertinti stojamuosius egzaminus, drauge užtikrinti jų kokybę, skaidrumą ir įgyvendinimą. Greičiausiai tektų atsisakyti krepšelių sistemos ir pergalvoti kitokius studijų finansavimo mechanizmus“, – dėstė K. Ukvalbergienė.
Ji pabrėžia, kad šalia galėtume diskutuoti ir apie kitus kriterijus bei reikalavimus.
„Manyčiau, kad labiau vertėtų koncentruotis, kaip užtikrinti, kad mokinių bendrasis ugdymas būtų kokybiškas ir tolygus, nepriklausomai nuo mokyklos, kurioje mokinys mokosi, ar socialinės padėties“, – įvardijo KTU prorektorė.
VILNIUS TECH atstovė: mums pakaktų matematikos egzamino
Bet koks sistemos keitimas yra didelis iššūkis mokyklų bendruomenei, moksleiviams ir institucijoms, kurios rengia užduotis, tvarkas, organizuoja procesus, sako VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė doc. dr. Justė Rožėnė. Anot jos, tą darant būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir galimas pasekmes, kylančias problemas ir neskubėti.
„Kol kas dar yra daug neaiškumų, kokia ŠMSM vizija. Mūsų manymu, didinti egzaminų skaičiaus nereikėtų, nes tai papildomi kaštai ir papildomas stresas stojantiesiems. Mums, kaip technologijų universitetui, pakaktų atitinkamu lygmeniu išlaikyto matematikos egzamino rezultatų, nepriklausomai nuo egzamino rūšies. Mes skiriame daug pajėgumų pirmakursius papildomai mokyti matematikos, fizikos, chemijos, tai sudaro sąlygas motyvuotiems studentams užpildyti žinių spragas, o gerai išlaikytas valstybinis egzaminas nėra vienintelis sėkmingų studijų garantas“, – sako J. Rožėnė.
Universitetai ir kolegijos turi atliepti jiems deleguotas misijas ir neiti universitetinio išsilavinimo devalvacijos ir viešųjų finansų neracionalaus panaudojimo keliu.
Ž. Jankauskienė
Ji primena, kad universitetams stojamieji egzaminai nėra naujas dalykas, juolab kai kuriose studijų krypčių programose ir dabar vykdomi stojamieji, tam universitetuose veikia priėmimo centrai.
„Šiuo atveju tikriausiai geriausiai veiktų, jei tokie egzaminai būtų organizuojami centralizuotai pagal studijų kryptis tam, kad mokiniams netektų laikyti keliolikos egzaminų vasaros metu.
Čia aukštosios mokyklos susivienytų rengdamos užduotis ir vertindamos rezultatus. Tačiau tokie pokyčiai sukeltų būtinybę keisti daug tvarkų: reikėtų apsvarstyti egzaminų organizavimo finansavimo klausimą, taip pat iškiltų poreikis keisti ir krepšelių paskirstymo tvarką.

Vis dėlto akcentuojame, kad didinti egzaminų skaičiaus nereikėtų. Galima būtų atsižvelgti ir į ankstesnius mokinių pasiekimus, kaip daro užsienio universitetai, tačiau tokie pokyčiai priėmimo sistemoje kainuotų išties brangiai“, – pabrėžė VILNIUS TECH atstovė.
J. Rožėnė siūlo nepamiršti kelių aspektų, kuriuos derėtų apgalvoti, jeigu būtų atsisakoma centralizuoto stojimo: valstybės finansavimo paskirstymą skirtingoms aukštosioms mokykloms, didesnį krūvį ir stresą mokiniams laikant didesnį skaičių egzaminų, papildomų stojimo administravimo mokesčių atsiradimo poreikio galimybę, stojamųjų egzaminų sudėtingumo lygių skirtumus ir vertinimo objektyvumą, priėmimo proceso trukmę.
VDU prorektorius: svarbu kelti klausimą – ką reiškia baigti mokyklą?
VDU studijų prorektorius doc. dr. Rytis Pakrosnis sako, kad pertvarkos poreikis bei nauda ne iki galo aiškūs, o ir jai įgyvendinti nėra pasiruošta, tad ji galėtų turėti neigiamų padarinių, didinančių neapibrėžtumą švietimo sistemoje.
„Viena vertus, aukštosios mokyklos nėra pasirengusios organizuoti studentų pasirengimo vertinimo ir priėmimo atskirai, nes surengti ir įvertinti tūkstančių studentų egzaminus būtų nemenkas administracinis ir finansinis iššūkis.

Kita vertus, nei mokyklos, nei mokiniai nėra tam pasiruošę, nes dabar jie orientuojasi tik į baigiamuosius egzaminus. Galiausiai centralizuotas LAMA BPO priėmimas ir buvo sukurtas siekiant suvienodinti priėmimo sąlygas, užtikrinti skaidrumą ir konsoliduoti administracinę naštą“, – paaiškino R. Pakrosnis.
Ar tai netaptų turgumi, kuriame skirtingi prekeiviai vilioja pas save? O jeigu nuolaidomis taptų lengvai įveikiami testavimai?
J. Bareikienė
Anot jo, daugeliu aspektų tai yra veikiantis modelis, užtikrinantis numatytus tikslus ir nesukuriantis mokiniams papildomos naštos ir emocinės įtampos, kuri galėtų kilti ruošiantis skirtingiems egzaminams stojant į skirtingas studijų programas ar aukštąsias mokyklas arba derinant egzaminų laiką, jei jie vyktų keliose aukštosiose mokyklose tuo pačiu metu.
„Taigi kaštai, laikas, įtampa, sumaištis, o ar tai ką nors iš esmės pagerintų – kol kas neaišku“, – sakė prorektorius.

R. Pakrosnis mano, kad derėtų diskutuoti ne tiek apie brandos atestatą ir priėmimą į aukštąsias mokyklas atskirai, kiek apie visą švietimo sistemą ir jos misiją plačiau.
„Svarbu kelti klausimą – ką reiškia baigti mokyklą ir įvertinti asmens brandą? Ar būtinai turi būti tikrinamos tik atskirų sričių žinios? O gal tai galėtų būti koks nors integruotas vertinimas, nukreiptas į turimų kompetencijų sujungimą, susiejimą su gyvenimu, pavyzdžiui, brandos darbas, kuris ir dabar numatytas dokumentuose, arba mokinio kompetencijų portfolio pagrindu vykstantis vertinimas? Tuomet ir perėjimas iš gimnazijos į aukštąją mokyklą galėtų įgauti kitokią prasmę ir formą.
Manome, kad, prieš diskutuojant apie atskirą sistemos dedamąją, verta į ją pažvelgti bendrame paveiksle. Tačiau tam reikia turėti šį paveikslą. Man asmeniškai smagu, kad pastaruoju metu švietimo bendruomenė ir visuomenė kaip tik ir pradeda diskutuoti apie vidurinio švietimo sistemą kaip visumą, jos ateities viziją. Turiu vilties, kad šios diskusijos duos gerų vaisių“, – svarsto R. Pakrosnis.

Kauno kolegijos atstovė: ar netaptų turgumi, kuriame prekeiviai vilioja?
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė taip pat ragina prisiminti priėmimo sistemos ištakas ir atsakyti į klausimą, kokią pagrindinę problemą sprendė ilgus metus kurta, vystyta centralizuota brandos egzaminų laikymo ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema.
„Juk viena pagrindinių priežasčių buvo skaidrumo užtikrinimas. Kol egzaminų laikymas ir priėmimas priklausė nuo atskirų institucijų, deja, neslėpkime, korupcinių atvejų dėl pažymių nutikdavo – to neišvengė nei vidurinio ugdymo, nei aukštosios mokyklos.
Bendrojo priėmimo sistema neatsirado per naktį – ji kurta ir tobulinta metų metais, organizavimas, skaitmeninimas, tobulinimas pareikalavo daugybę žmogiškųjų išteklių, įdirbio ir finansų. Negi dabar reikėtų dramatiškai visa tai nubraukti ir grįžti atgal į praeitį, kai kiekviena vidurinio ugdymo ar aukštoji mokykla, liaudiškai tariant, kaip išmanė, taip ir ganė?“ – klausia J. Bareikienė.
Pasak jos, tokia centralizuota, kompiuterizuota bendrojo priėmimo sistema, kokia veikia šiandien, labai sumažina korupcijos riziką.
„Be to, ji patogesnė stojančiajam – vienoje vietoje jis gali palyginti ir apsispręsti dėl visų dominančių studijų pasiūlymų, įsivertinti savo galimybes pagal konkursinio balo skaičiuoklę, matyti rezultatus, dalyvauti įvairiuose etapuose, rinktis iš daugybės variantų. Mano supratimu, sistema veikia gana efektyviai ir taupo tiek stojančiojo laiką, tiek viešojo sektoriaus resursus.
Manau, kad brandos atestato įvertinimų ignoravimas ir grįžimas prie stojamųjų egzaminų aukštosiose mokyklose būtų žingsnis atgal ir našta joms pačioms. Tokiu atveju, tikėtina, kad atsirastų didesni mokesčiai, kurie vėlgi kristų stojantiesiems“, – kalbėjo Kauno kolegijos atstovė.
Ji pabrėžia, kad neatmestina, kad dalis aukštojo mokslo institucijų būtų nepajėgios sklandžiai ir sąžiningai realizuoti priėmimo procesus, ypač kai stojančiųjų dėl demografinės situacijos mažėja ir auga poreikis bet kokia kaina juos pritraukti.

„Jei mąstome apie tolesnę ateitį, yra daugybė neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kaip būtų užtikrinta priėmimo į aukštąsias mokyklas kokybė? Kas užtikrintų stojamųjų egzaminų užduočių atitiktį vidurinio ugdymo programoms? Kokios skaitmeninės sistemos būtų naudojamos? Juk dabar ne popieriaus laikmetis. Svarbiausia, kaip decentralizuotas stojančiųjų testavimas pasitarnautų ketinantiems studijuoti? Ar tai netaptų turgumi, kuriame skirtingi prekeiviai vilioja pas save? O jeigu nuolaidomis taptų lengvai įveikiami testavimai?“ – vardijo J. Bareikienė.

Vilniaus kolegijos direktorė: branda ir stojimas į aukštąją mokyklą turėtų būti atskirti
Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė sako, kad svarstymai apie brandos egzaminus ir stojamuosius yra svarbūs, apie tai diskutuoja ir šios aukštosios mokyklos bendruomenės nariai.
„Brandos atestatas vainikuoja 12 metų trukmės etapą, o studijos aukštojoje mokykloje yra naujas gyvenimo etapas. Pasirinkti norimą studijuoti studijų kryptį tikrai nėra lengva. Nemažai tėvų, mokytojų ar karjeros konsultantų apsiriboja kelių didžiųjų universitetų žinojimu, deja, bet susidaro nuomonė, kad visi kiti pasirinkimai nėra verti didesnio dėmesio.
Jaunuoliams daromas spaudimas išlaikyti lietuvių kalbos ir matematikos valstybinius egzaminus, o tuomet visi keliai į aukštąjį mokslą atviri. Šią nepalankią tendenciją puikiai iliustruoja 2024 m., 2025 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas situacija, kai 70 ir 80 procentų abiturientų, išlaikiusių lietuvių kalbos ir matematikos valstybinius egzaminus bei vieną laisvai pasirinktą ir surinkę vos 50 balų egzaminų vidurkį, pasirinko studijas Lietuvos universitetuose, kai dauguma iš jų net nenumatė slenkstinio stojamojo balo.
Todėl jaunuolio brandos matavimas ir stojimo į aukštąją mokyklą procesai turėtų būti atskirti“, – įvardijo Ž. Jankauskienė.
Pasak jos, priėmimas į aukštąsias mokyklas galėtų būti ir toliau organizuojamas per LAMA BPO, mat bendrojo priėmimo vykdymas supaprastina stojimą – stojantieji vienoje vietoje gali pateikti prašymą į kelias aukštąsias mokyklas ar studijų programas, stojančiųjų duomenys automatiškai perkeliami iš įvairių informacinių sistemų.

„Tačiau valstybės užsakymas, kiek reikia būsimų specialistų skaičiui, turi būti atsakingai peržiūrėtas. Universitetai ir kolegijos turi atliepti jiems deleguotas misijas ir neiti universitetinio išsilavinimo devalvacijos ir viešųjų finansų neracionalaus panaudojimo keliu.
Deleguoti pačioms aukštosioms mokykloms pretendentų priėmimo į aukštąją mokyklą procesą būtų rizikinga, nes kiekvienas įstojęs studentas generuoja finansinius išteklius aukštajai mokyklai. Norėtųsi aiškesnio ir skaidraus atstovavimo valstybės interesams, o ne tik nuostatos, kad trijų valstybinių brandos egzaminų vidurkis 50 balų garantuoja studijas Lietuvos universitetuose“, – pabrėžė ž. Jankauskienė.
Pasak Vilniaus kolegijos vadovės, jeigu brandos egzaminai būtų atsieti nuo minimalių stojimo reikalavimų į aukštąsias mokyklas, galima būtų organizuoti bendrus stojamuosius egzaminus į atskiras studijų kryptis, kaip šiuo metu daroma vykdant priėmimą į menų studijas.
„Priimamų studentų skaičius ir aukšti kokybiniai reikalavimai į universitetus ir kolegijas gali būti sureguliuoti grįžus prie ankščiau galiojusios nuostatos, minimalaus stojamojo konkursinio balo nustatymo Mokslo ir studijų įstatyme, nepaliekant konkursinio balo nustatymo pačioms aukštosioms mokykloms“, – kalbėjo Vilniaus kolegijos direktorė.
Ž. Jankauskienė prisiminė ir centralizuoto priėmimo kūrimo pradžią.
„Brandą susiejus su priėmimu į aukštąją mokyklą ir nenustačius aukštesnių kokybinių reikalavimų aukštojo mokslo rinka tapo laisva ir liberali, aukštasis mokslas tapo masinis ir lengvai prieinamas, studentų skaičiai aukštosiose mokyklose labai išaugo ir Lietuva tapo pirmaujančia šalimi pasaulyje pagal studijuojančių aukštajame moksle skaičių.
Tačiau, kai paskaičiuodavo, kiek lėšų tekdavo vienam specialistui parengti, Lietuva nukrisdavo į paskutinę eilutę, nes su minimaliais finansais buvo rengiamas maksimalus specialistų skaičius. Į tuos laikus grįžti nenorėtume, tačiau reikalavimai kokybei privalo išlikti“, – pridūrė Ž. Jankauskienė.









