Nors slaugos studijos šiemet yra vienos populiariausių kolegijose, nevyriausybinės organizacijos abejoja, ar augantis susidomėjimas išgelbės griūvančią sistemą. Patys slaugytojai ragina svarstyti galimybę nemokamai priimti mokytis užsieniečius. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako ruošianti projektą – į Lietuvą bandys pritraukti ne tik užsieniečius, bet ir svetur gyvenančius lietuvius.
Inžinerija, vadyba, teisė – baigusi tris studijų programas vilnietė Eglė nesustojo. Šiemet ji ketvirtakursė, netrukus baigs ir slaugos studijas. Sako, dar nebaigus mokslų, galimybių apstu – slaugos studentai kas savaitę gauna darbo pasiūlymų.
„Aš jaučiu prasmę. Man visuomet darbe svarbu, kad aš jausčiausi reikalinga, tai dirbdama šį darbą aš jaučiuosi labai reikalinga“, – sako studentė Eglė Daučiūnaitė.
Slaugos programa yra viena populiariausių kolegijose. Šiemet į slaugos studijas priimti 987 studentai, pernai po papildomo stojimo etapo buvo priimta šimtu mažiau.
„Yra tokių istorijų, kada, tarkim, mama studijavo, sūnus studijavo ir dabar dukra įstojo“, – pasakoja Vilniaus kolegijos slaugos katedros vedėja Viktorija Kielė.
Kauno kolegijos medicinos fakultete slauga – didžiausią skaičių studentų pritraukianti programa.
„Regione, Alytaus fakultete, vyrauja vyresnio amžiaus žmonės. Sakysim, didžioji dalis nuo 25 metų“, – sako Kauno kolegijos Medicinos fakulteto prodekanė studijoms dr. Lijana Navickienė.
Patys slaugytojai sako – džiaugsmas trumpalaikis. Skaičiuojama, kad po penkerių metų gali trūkti iki 4 tūkstančių slaugytojų. Tai reiškia, kad kasmet mokytis papildomai būtina priimti po tūkstantį studentų. Pasak Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos, norint išgelbėti sveikatos sistemą, būtina siūlyti finansuojamas studijas užsieniečiams.
„Sudaryti sąlygas užsieniečiams vaikams atvažiuoti čia į Lietuvą ir studijuoti lietuvių kalba slaugą. Lietuvių kalba yra vienintelis dalykas, kuris padės jiems ir integruotis, ir tuo pačiu pririš prie šalies, padės geriau suprasti sveikatos sistemą“, – įsitikinęs Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis.
Vilniaus kolegijos slaugos katedros vedėja taip pat nemano, kad programos populiarumas padės išspręsti problemą. Aukštojoje mokykloje svarstoma ateityje sudaryti užsieniečių studentų grupę.
„Mūsų planas yra, kad pirmus metus jie studijuoja anglų kalba ir intensyviai mokosi lietuvių, o nuo antrų metų jie jau studijuoja lietuviškai. Tai reiškia, kad mes bandom juos išlaikyti Lietuvoje, kad tai nebūtų tranzitinė šalis grįžti į savo šalį“, – pažymi Vilniaus kolegijos slaugos katedros vedėja V. Kielė.
Visgi Kauno kolegija, studijas vykdanti ir užsienio kalba, sako, kad įsilieti atvykusiems studentams sudėtinga. Aukštojoje mokykloje dažniausiai studijuoja gyventojai iš trečiųjų šalių.
„Ir kultūra visai kita, ir dideli nubyrėjimai. Tai nematom labai didelės perspektyvos, kad jie galėtų ženkliai prisidėti“, – teigia Kauno kolegijos Medicinos fakulteto prodekanė studijoms L. Navickienė.
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja pokyčius. Šiemet arba kitąmet bus pradėtas projektas, kuriuo bus siekiama į šalį pritraukti užsieniečius, svetur gyvenančius ir slaugytojais dirbančius lietuvius bei turinčius išsilavinimą, tačiau nedirbančius tautiečius.
„Studijų kainos apmokėjimas gali būti kompetencijai pakelti, lygiai taip pat gali būti stipendijos, gali būti lietuvių kalbos kursų finansavimas“, – aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė.
Ministerijos teigimu, projektą vykdys Akreditavimo tarnyba. Į projektą bus įtraukiamos ir sveikatos priežiūros įstaigos.
