Įstojusiųjų į pedagogikos studijas šiemet – beveik pusšimčiu daugiau nei praėjusiais metais. Daugiausia įstojusiųjų – į pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos studijas. Gamtos mokslų pedagogika – nepopuliari. Švietimo ekspertai sako, kad ne visi baigę studijas dirba mokyklose. Todėl, pasak Mokyklos vadovų asociacijos, pasitaiko atvejų, kai dirbantieji mokytojais neturi pedagogo kvalifikacijos.
Su įmonių teise dirbusi Ina Zinkevičienė šiais mokslo metais moko jau antrąją pirmokų kartą Vilniaus „Senvagės“ gimnazijoje. Pasak mokytojos, tokio darbo prasmė – matyti augančius mokinius.
„Kai tu palygini dabartinį pirmoką su birželį išleistu ketvirtoku, tu supranti, kokia kiekvieno asmeninė ūgtis, asmeniniai pasiekimai. Ir tu supranti, kad kiekvieną dieną prisidedi prie viso šio pokyčio, mokytojo darbo atpildas“, – mintimis dalijasi pradinių klasių mokytoja I. Zinkevičienė.
Šiais metais pedagogikos programų sutartis pasirašė beveik 50-čia studentų daugiau nei praėjusiais.
Pasak Aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui, populiariausias – ikimokyklinis ir pradinis ugdymas. Tokių programų sutartis pasirašė per 900 stojusiųjų.
„Čia didžiausias būrys nukeliavo į didžiąsias kolegijas – Kauno kolegijos studijų programas, Klaipėdos valstybinės kolegijos studijų programas, Vilniaus kolegijos studijų programas“, – įvardija LAMA BPO vyriausioji specialistė Odeta Kardauskė.
Populiarios ir specialiosios pedagogikos studijos. Iš viso sutarčių sudaryta beveik 300. Pasirinkusiųjų kalbos studijas –daugiau nei 60. Matematikos, gamtos mokslų ir informacinių technologijų mokysis pusšimtis studentų. Beveik tiek pat – istorijos ir geografijos.
Asociacijos duomenimis, lyginant su praėjusiais metais, keliomis dešimtimis studentų padaugėjo matematikos, istorijos ir geografijos programose.
Daugiausia studijuojančiųjų gretos pasipildė Vytauto Didžiojo universitete. Pasak Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo, būsimųjų pedagogų priimta beveik trečdaliu daugiau.
„Bet antra medalio pusė yra tai, kad poreikis mokyklos šiandien ir mokyklos ateityje – jis yra gerokai didesnis“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas.
Tačiau norinčiųjų studijuoti gamtos mokslų pedagogiką tradiciškai nedaugėja, sako priėmimą organizuojančios asociacijos atstovė.
„Gana menkas skaičius yra pasirinkusiųjų būti gamtos mokslų ar tos pačios fizikos, chemijos ar informacinių technologijų mokytojais, kur skaičiai tikrai pakankamai nedideli“, – teigia O. Kardauskė.
Pasak Mokyklų vadovų asociacijos prezidento Dainiaus Žvirdausko, būtent šių dalykų mokytojų ir trūksta labiausiai. Pasak jo, dalies pedagogų krūvis viršija etatą. Taip pat atsiranda atvejų, kai mokykloms tenka priimti nekvalifikuotus pedagogus.
„Sunku jau rasti matematiką, fiziką ar ten gamtos mokslų mokytoją ir net atskiras atvejais nekalbame apie kvalifikaciją, įsivaizduokit. Tiesiog džiaugiesi, kad ateina kažkas dirbti“, – pripažįsta D. Žvirdauskas.
Ir teigia – būsimuosius pedagogus mokyklos graibsto dar šiems nebaigus studijų.
„Turėjau tokią praktiką, kad mokytoja norėjo išeiti iki mokslo metų, bandžiau ieškoti, tai man universitete pasakė – jau trečiakursiai, ketvirtakursiai, kas norėjo, dirba“, – sako Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
Vytauto Didžiojo universiteto atstovas pastebi – pedagogai rengiami, bet ne visi po studijų dirba mokyklose.
„Matome, kad juos ištinka perdegimo krizė padirbus dvejus arba trejus metus. Ir nors jie baigia studijas, bet jau dvejus trejus metus dirbo mokykloje ir sako – aš perdegiau, aš susidūriau su dalykais, kurių netoleruoju mokyklose, ten, kur aš buvau“, – teigia M. Nefas.
Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė skaičiuoja – maždaug šeštadalis pradėjusiųjų mokslus nusprendžia nebestudijuoti.
„Dažniausiai tas nubyrėjimas atsiranda per pirmą semestrą, kada jie mato savo darbo krūvius, kada jie nueina į pirmą praktiką, pajaučia, pastebi, ar tai jų, ar tai ne jų“, – komentuoja Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu trūksta apie dviejų šimtų pedagogų.
