Gyventojai diskutuoja apie laikinosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės išsakytą teiginį, esą net 70 proc. moksleivių Lietuvoje yra pavežami į mokyklas. Aiškėja, jog tokia situacija – tik keliose savivaldybėse.
„Net 70 proc. mokinių Lietuvoje yra vežami į mokyklas. Vaikai negali gyventi autobusuose“, – taip komentavo ministrė savo „Facebooko“ paskyroje kilus diskusijai apie mokyklų pertvarką, išsaugant mažesnes klases miestelių gimnazijose. Šie jos teiginiai sulaukė kritikos ir abejonių, ar situacija išties tokia bloga.
Argumentai dėl klasių mažinimo
LRT.lt primena, kad pavasarį Vyriausybės nutarimu priimtas sprendimas savivaldybėms leisti formuoti mažesnes klases lėmė, kad regionų gimnazijose liko daugiau klasių, kurios kitu atveju būtų panaikintos dėl mažo mokinių skaičiaus.
R. Popovienė tvirtino, kad 42 Lietuvos miestelių gimnazijos taip išsaugojo 48 klases.
Tačiau šis pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai, nesutariama, ar ugdymas nedidelėse miestelių klasėse gali būti kokybiškas. Būtent į šį argumentą savo socialiniuose tinkluose ir atsakė ministrė, paminėdama, kad 70 proc. mokinių esą yra pavežami į mokyklas. Ministrė taip pat tvirtino, kad regionų mokyklų mokytojų parengimas, turima įranga yra geri.
Kaip yra iš tiesų?
Lietuvoje pernai į mokyklas buvo vežami 1,2 proc. miesto ir 6,7 proc. kaimo ikimokyklinio ugdymo mokinių, taip pat 14,0 proc. miesto ir 52,2 proc. kaimo bendrojo ugdymo mokinių, rodo leidinio „Švietimas šalyje ir regionuose“ duomenys. Lietuvoje į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.
Iš viso Lietuvoje į mokyklas pernai buvo pavėžėjama apie 73 tūkst. mokinių – daugiau nei kas penktas.
Kaip LRT.lt informavo ministrės atstovė Eglė Šepetytė, ministrė savo pasisakyme turėjo omenyje savivaldybes, kur situacija prasčiausia. Panevėžio rajone į mokyklas pavežami 73,8 proc. moksleivių, Alytaus – 66,5 proc., Neringos – 59,7 proc.
Kaip rodo duomenys, daugiausiai moksleivių į mokyklas pavežami mažesnėse savivaldybėse, didžiuosiuose miestuose ir čia situacija smarkiai skiriasi.
„Panevėžio rajono duomenis ministrė pateikė kaip situaciją iliustruojantį pavyzdį – net ir veikiant visoms esamoms ugdymo įstaigoms, yra savivaldybių, kuriose į mokyklą ir iš jos kasdien vežiojami apie 70 proc. mokinių. Vertinant poreikį leisti išsaugoti mažesnes III–IV gimnazijos klases, šis aspektas taip pat yra svarbus užtikrinant, kad ugdymo įstaiga būtų kuo arčiau mokinių gyvenamosios vietos ir jiems nereikėtų kasdien į mokyklas važinėti ilgų atstumų“, – teigiama LRT.lt gautame atsakyme.
Ministrės atstovė taip pat pažymėjo, kad pavasarį priimti pakeitimai, leidžiantys palikti regionų klases būtent Panevėžio regione, leido išsaugoti 3 klases.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, kas antras kaime ir kas septintas mieste gyvenantis bendrojo ugdymo mokinys yra vežiojamas į mokyklą. Statistika rodo, kad per penkerius metus bendras į mokyklas vežiojamų moksleivių skaičius išaugo, bet jei skaičiuosime procentais nuo viso moksleivių skaičiaus, liko panašus.
Lietuvoje į mokyklas pavežama gerokai mažiau nei 70 proc. mokinių – vidutiniškai maždaug kas penktas, šis skaičius smarkiai skiriasi didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse. Tačiau toks skaičius yra pasiektas Panevėžio rajono savivaldybėje, kurioje yra daugiausiai pavėžėjamų moksleivių.
