Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama visoms į aukštąsias mokyklas stojančiųjų grupėms užtikrinti sąžiningą konkurenciją dėl valstybės finansuojamų studijų vietų, siūlo taikyti korekcijas skaičiuojant kai kurių šių grupių konkursinius balus, rašoma ŠMSM pranešime žiniasklaidai.
Toks sprendimas siūlomas įvertinus skirtingas konkurencines sąlygas tarp šių metų abiturientų, kuriems prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų buvo pridėta papildomų taškų, baigusiųjų tarptautinio bakalaureato programas, ankstesnių metų
abiturientų, įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiųjų tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.
„Ankstesnis egzaminų vertinimo komitetų sprendimas prie kiekvieno abituriento gauto egzamino taškų skaičiaus, išskyrus gimtosios kalbos egzamino, pridėti 10 taškų leido net keletui tūkstančių mokinių pretenduoti į aukštąjį mokslą. Tai svarbus žingsnis,
atliepiantis mokinių lūkesčius turėti galimybę siekti norimo išsilavinimo.
Matėme, kad paaugęs aukščiausių įvertinimų skaičius padidino konkurenciją gabiausiems mokiniams įstoti į valstybės finansuojamas prestižinių specialybių studijų vietas. Taip pat jis padidino konkurenciją ankstesnių metų abiturientams, tarptautinio
bakalaureato absolventams bei tiems mokiniams, kurie baigė mokyklas užsienyje.
Užtikrinant konstitucinę teisę į sąžiningą konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas, siūlome šioms stojančiųjų grupėms taikyti korekcijas. Priėmus šį sprendimą, konkursiniai balai maksimaliai atspindėtų realius stojančiųjų pasiekimus, o valstybės finansuojamos vietos būtų paskirstytos pagal stojančiųjų pasirengimą studijoms“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Kam būtų koreguojamas konkursinis balas?
Valstybinio brandos egzaminų įvertinimai būtų perskaičiuojami taikant korekcijas tikslinėms grupėms.
Tiems, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko 95 ar daugiau taškų, papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų 10 taškų nebuvo pridėta – jie visi buvo įvertinti 100 balų. Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje siūloma pridėti 10 balų. Tokia pati korekcija būtų taikoma įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą pagal tarptautinio bakalaureato programas, užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.
Valstybiniame brandos egzamine surinkusieji nuo 86 iki 94 taškų buvo įvertinti 100 balų, tačiau vertinant jų egzaminų rezultatus buvo pridėta nevienodai papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų 10 taškų. Todėl visų jų egzaminų įvertinimai bus diferencijuojami taikant formulę, numatytą ministro įsakymo priedo projekte, prie jų gauto rezultato pridedant nepridėtus papildomus taškus.
Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant 10 taškų.
Korekcijos nebūtų taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.
Popovienė: padidėjo konkurencija gabiausiems mokiniams
Siūlomas sprendimas taip pat nekoreguotų brandos atestato rezultatų ir neturėtų įtakos sprendžiant, ar stojantysis atitinka minimalius reikalavimus stoti į aukštąją mokyklą. Šie pokyčiai turėtų poveikį tik konkursinio balo skaičiavimo etape.
Ministerija siūlymą dėl korekcijų skaičiuojant konkursinius balus šiandien teikia derinimui su visuomene.
„Matėme, kad paaugęs aukščiausių įvertinimų skaičius padidino konkurenciją gabiausiems mokiniams įstoti į valstybės finansuojamas prestižinių specialybių studijų vietas. Taip pat jis padidino konkurenciją ankstesnių metų abiturientams, tarptautinio bakalaureato absolventams bei tiems mokiniams, kurie baigė mokyklas užsienyje“, – išplatintame pranešime teigė ministrė Raminta Popovienė.
„Užtikrinant konstitucinę teisę į sąžiningą konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas, siūlome šioms stojančiųjų grupėms taikyti korekcijas. Priėmus šį sprendimą, konkursiniai balai maksimaliai atspindėtų realius stojančiųjų pasiekimus, o valstybės finansuojamos vietos būtų paskirstytos pagal stojančiųjų pasirengimą studijoms“, – tvirtino ŠMSM vadovė.
Viceministrė: koreguoti šimtukininkų balus mus įpareigoja Konstitucija
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė sako, kad siūlyti pridėti balų geriausiai egzaminus išlaikiusiems abiturientams, skaičiuojant konkursinius balus stojant į aukštąsias mokyklas, ministeriją įpareigoja Konstitucija, kadangi joje įtvirtina, kad geriausiai besimokantieji turi gauti nemokamą mokslą.
„Stojant į aukštąsias mokyklas mums yra ypatingai svarbu realus stojančiųjų pasirengimas aukštajam mokslui ir Konstitucija mus įpareigoja, kad valstybė valstybės finansuojamas studijų vietas paskirstytų pagal realų stojančiųjų pasirengimą“, – po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio žurnalistams trečiadienį sakė viceministrė Regina Valutytė.
Pagal Konstituciją, aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
Opozicija kelia klausimą, ar toks siūlymas neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Jame numatyta, kad konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios.
„Atkreipiu dėmesį, kad Mokslo ir studijų įstatymas nieko nesako apie galimus keitimus, tai mes suprantame, kad tie keitimai gali būti, bet svarbiausia, kad sąlygų principai išliktų, tų konkursinės eilės sudarymo principai išliktų tokie patys“, – aiškina R. Valutytė.
Kaip rašė BNS, liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.
Švietimo Raminta Popovienė teigė, kad taip nuspręsta padaryti, jog maždaug 4 tūkst. abiturientų išlaikytų valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.
„(Šis sprendimas – BNS) turėjo iš esmės atliepti sistemos nepasirengimą įvykusiems pokyčiams, bet neturėjo tikslo iškreipti sąžiningos konkurencijos“, – teigia R. Valutytė.
ELTA primena, kad paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ministrės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.
Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių, tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuota, jog pridėjus po 10 taškų žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti liko šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.
Susiklosčius tokiai situacijai, prasidėjo diskusijos dėl abiturientų galimybės kreiptis į teismą dėl pastarojo ŠMSM sprendimo.
Situaciją pavesta įvertinti ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui – prokurorai spręs, ar ministerijai pakeitus egzaminų rezultatus, yra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.
