Trečiadienį skelbiami dalies valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tarp jų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos egzaminų įvertinimai. Likusių egzaminų rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra yra žadėjusi pateikti apie liepos 16 d.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia pirmuosius lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio ir bendrojo kursų, matematikos išplėstinio ir bendrojo kursų, istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo, inžinerinių technologijų ir biologijos pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Jie patvirtinti Vertinimo komiteto. Individualius šių egzaminų rezultatus abiturientai galės pasitikrinti nuo 13 val. Valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemoje (https://rezultatai.nsa.smm.lt/).
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai geresni
Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu kursu išlaikė 94,3 proc. abiturientų. Šimto balų įvertinimus gavo 132 kandidatai, t. y. 0,8 proc. visų laikiusiųjų šį egzaminą. Išplėstiniu lygiu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 17 042 kandidatai. Bendruoju lygiu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 6 957 kandidatai. Šį egzaminą išlaikė 68,7 proc. kandidatų.
Egzamino rezultatą sudaro taškai, gauti už dalį, laikytą žodžiu III gimnazijos klasėje, ir IV gimnazijos klasėje raštu atliktą užduotį.
Daugiau kaip 14 tūkst. kandidatų, laikiusių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu kursu, rinkosi svarstyti probleminį klausimą „Ar lengva būti savimi?“ pagal Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauką.
Daugiau kaip 1 100 kandidatų rinkosi interpretaciją „Vaiko vaizduotės pasaulis“ pagal Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištrauką ir probleminį klausimą „Ar praeitis gali būti nemirtinga?“ pagal Kazio Bradūno eilėraštį „Krauju krikštyti“.
Mažiausiai – beveik 230 abiturientų – rinkosi interpretaciją „Šių dienų princai“ pagal Simono Bernoto eilėraštį „Princas ant balto žirgo“. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – šių dienų princai.
Laikiusieji valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bendruoju kursu dažniausiai rinkosi svarstyti probleminį klausimą „Ar meilė keičia žmogų?“ pagal Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauką – per 5 tūkst. kandidatų. 900 abiturientų svarstė probleminį klausimą „Iš kur semtis dvasios stiprybės?“ pagal Dianos Glemžaitės eilėraštį „Mes mokėsim numirt“.
Neišlaikiusieji valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino galės jį tuo pačiu lygiu kaip ir pagrindinėje sesijoje perlaikyti per pakartotinę egzaminų sesiją liepos 11 d.
Iš matematikos egzamino per 8 proc. abiturientų gavo šimtukus
Daugiau nei 1 017 abiturientų, t. y. 8,1 proc. abiturientų, šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu, įvertinti 100 balų. Iš viso egzamine dalyvavo 12 580 kandidatų. Egzaminą išlaikė 84,5 proc. laikiusiųjų.
Matematikos egzaminą bendruoju kursu laikė 5 954 kandidatai. 57,1 proc. laikiusiųjų jį išlaikė. Gautų taškų vidurkis siekė 41,7 taško iš 100 galimų. 100 balų įvertinimą gavo 29 mokiniai, tai sudaro 0,5 proc. laikiusiųjų.
Istorijos, biologijos ir geografijos egzaminus laikė daugiau mokinių
Daugiau šimtukų šiemet ir istorijos egzamine: 614, t. y. 7,1 proc., kandidatų gavo aukščiausią 100 balų įvertinimą. Istorijos egzaminą laikė 8 639 kandidatai. Išlaikė 95,5 proc. abiturientų.
Biologijos egzaminą laikė 8 464 kandidatai. Egzaminą išlaikė 91,8 proc. visų laikiusiųjų. 100 balų įvertinimą gavo 128 kandidatai, t. y. 1,5 proc. kandidatų.
Geografijos egzaminą išlaikė 97 proc. kandidatų. Aukščiausiais balais įvertinti 375, t. y. 6,2 proc., laikiusiųjų. Iš viso egzamine dalyvavo 6 020 kandidatų.
Naujų dalykų egzaminai negausūs, bet dauguma išlaikė
Šiais metais abiturientai laikė ir naujų dalykų valstybinių brandos egzaminų – filosofijos, ekonomikos ir verslumo, inžinerinių technologijų.
Filosofijos egzaminą išlaikė visi kandidatai, kurie dalyvavo abiejose egzamino dalyse. Šį egzaminą laikė 80 abiturientų. Šimto balų įvertinimą gavo 20 proc. laikiusiųjų.
Ekonomikos ir verslumo egzaminą laikė 1 615 abiturientų. Egzaminą išlaikė 92,9 proc. kandidatų. Aukščiausią įvertinimą gavo 77 kandidatai, t. y. 4,8 proc. laikiusiųjų.
Inžinerinių technologijų egzaminą laikė 70 kandidatų. Egzaminą išlaikė 70 proc. visų laikiusiųjų.
Iki liepos 12 dienos bus galima pateikti apeliacijas dėl trečiadienį paskelbtų rezultatų.
Daugiausia aistrų per šiemetinę egzaminų sesiją kilo dėl matematikos egzamino. Abiturientai jį vadino sunkiu. Dvejojo dėl užduoties ir pedagogai: sakė, kad buvo „nedraugiškas“ uždavinys, buvo ir sudėtingų sprendimų. Kai kurie prognozavo, kad neišlaikymo procentas bus aukštas.
Beje, netradiciškai šią vasarą vyks dar vienas – papildomas – valstybinis matematikos egzaminas. Jis skirtas tiems abiturientams, kurių pavardės „pradingo“ iš laikančiųjų sąrašų, taip pat eksternams.
Dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino triukšmas kilo dar prieš patį egzaminą, kai teko keisti ir užduotį.
Daugiau apie egzaminų sesiją skaitykite „Švietimo“ rubrikoje.
Trečiadienį – ir mokinių protestas
Būtent trečiadienį vyksta ir mokinių protesto akcija prie Vyriausybės, čia reikalaujama, kad žemėtų matematikos egzamino išlaikymo kartelė. LRT.lt primena, kad egzaminas išlaikomas, kai surenkami 35 taškai (juos konvertuojant į balus pridedami 5, tad į atestatą bus įrašoma 40 balų).
Protesto organizatoriai paaiškino, kad, jų nuomone, egzaminus laikantys vienuoliktokai ir dvyliktokai patyrė didelį stresą, mat kai kurios užduotys buvo per sunkios, o sąlygų formuluotės klampios.
„Iš tiesų labai gaila, kad abiturientams reikia piketuoti, reikia ateiti išsakyti savo nuomonės. Aišku, tai yra sveikintina, tai yra normalūs procesai, tačiau gaila, kad jie jaučia įtampą, kad yra tokia stresinė situacija. Žinoma, mes rezultatų dar kaip ir nežinome, jie nežino rezultatų. Taip kad galvoju, jog galbūt ir iš anksto yra toks nusiteikimas“, – taip protesto išvakarėse LRT kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Kalbėdama LRT TELEVIZIJAI ministrė sakė, kad žvelgiant į rezultatus matyti, kad situacija nėra dramatiška.
„Žinoma, pagrindinius rezultatus įvertino vertinimo komitetas. Komitetas atsižvelgė į susidariusią situaciją, į kitus aspektus, kas kelia nerimą, į pačius abiturientus ir teikia siūlymus ministrui. Noriu pasakyti, kad komiteto siūlymai iš tikrųjų yra atliepiantys dvyliktokų lūkesčius. Noriu nuraminti, kad tokios dramatiškos situacijos nėra ir mes visi tikrai norime, kad moksleiviams sektųsi kuo geriau, kad į jų lūkesčius būtų atsižvelgta. Vertinimo komiteto siūlymai tokie ir yra“, – patikino R. Popovienė.
Turite ką papasakoti „Švietimo“ rubrikai? Čia telpa ir švietimo džiaugsmai, ir problemos. Pažįstate šaunių mokytojų ar mokinių, dėstytojų ar studentų? Rašykite! Aida.Murauskaite@lrt.lt
