Naujas kraujo tyrimas gali padėti aptikti plaučių vėžio atsinaujinimą dar likus keliems mėnesiams iki tol, kol liga tampa matoma vaizdiniuose tyrimuose. Šis metodas, leidžiantis kraujyje aptikti vėžio naviko DNR pėdsakus, ateityje galėtų padėti tiksliau įvertinti ligos atsinaujinimo riziką ir individualizuoti pacientų stebėseną bei gydymą po operacijos, skelbia portalas „Medical News Today“.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSLPV) sudaro didžiąją dalį visų plaučių vėžio atvejų ir yra viena pagrindinių su vėžiu susijusių mirties priežasčių.
Ankstyvosios stadijos NSLPV sergantiems pacientams operacija gali suteikti galimybę visiškai išgydyti ligą. Atsižvelgiant į naviko ypatybes ir ligos stadiją, kai kuriais atvejais papildomai gali būti skiriamas ir kitas gydymas.
Vis dėlto net ir po sėkmingo pirminio gydymo išlieka reikšminga ligos atkryčio rizika. Kai kurių tyrimų duomenimis, vėžys gali atsinaujinti maždaug trečdaliui pacientų.
Šiuo metu po gydymo pacientai paprastai stebimi atliekant vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją (KT). Nors šie tyrimai leidžia nustatyti navikus, jie ne visada padeda aptikti labai mažą organizme likusių vėžinių ląstelių kiekį.
Dėl to gali susidaryti laikotarpis, kai vėžys jau pradeda atsinaujinti, tačiau vaizdiniuose tyrimuose dar nėra matomas. Jautresnis stebėsenos metodas galėtų padėti anksčiau nustatyti pacientus, kuriems šiuo laikotarpiu kyla didesnė atkryčio rizika.
Naujame tyrime mokslininkai ištyrė kraujo tyrimą, kuriuo aptinkami plaučių vėžio DNR pėdsakai. Rezultatai rodo, kad šis metodas gali padėti nustatyti pacientus, kuriems gresia ligos atsinaujinimas, likus keliems mėnesiams iki tol, kol vėžys tampa matomas vaizdiniuose tyrimuose. Šie duomenys gali atverti kelią labiau individualizuotai pacientų stebėsenai ir gydymui po operacijos.
Žurnale „The Journal of Molecular Diagnostics“ paskelbtas tyrimas rodo, kad skystoji biopsija ateityje galėtų papildyti įprastus vaizdinius tyrimus ir padėti gydytojams pritaikyti tolesnę priežiūrą pagal individualią paciento atkryčio riziką. Vis dėlto dar reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatyta, kaip geriausia šiuos tyrimus taikyti kasdienėje klinikinėje praktikoje ir ar jų rezultatais pagrįsti sprendimai iš tiesų pagerina ilgalaikį išgyvenamumą.
Kaip kraujo tyrimas padeda aptikti vėžį?
Vėžinės ląstelės į kraujotaką gali išskirti nedidelius savo DNR fragmentus. Šie fragmentai vadinami cirkuliuojančia naviko DNR. Juose gali būti genetinių pokyčių, būdingų konkrečiam navikui.
Ištyrę kraujo mėginį ir ieškodami navikui būdingų genetinių požymių, mokslininkai gali nustatyti, ar organizme galėjo likti vėžinių ląstelių, arba įtarti ligos atkrytį.
Tyrime mokslininkai kelis kartus ėmė plaučių vėžiu sergančių pacientų kraujo mėginius ir skirtingais gydymo etapais stebėjo pokyčius. Taip buvo galima vertinti ligos požymių kitimą laikui bėgant, neapsiribojant periodiškai atliekamais vaizdiniais tyrimais.
Teigiamas tyrimo rezultatas reiškė, kad kraujyje aptikta su naviku susijusios DNR. Tai galėjo rodyti, kad organizme liko vėžinių ląstelių arba liga atsinaujino. Neigiamas rezultatas reiškė, kad šių genetinių pėdsakų aptikti nepavyko.
Svarbu pabrėžti, kad neigiamas rezultatas nebūtinai reiškia, jog vėžio organizme nėra. Naviko DNR kiekis kraujyje gali būti itin mažas, o kai kurie navikai jos išskiria nepakankamai, kad tyrimas galėtų ją aptikti.
Ką atskleidė tyrimas?
Tyrimo rezultatai parodė, kad skystosios biopsijos metodas gali padėti aptikti molekulinius plaučių vėžio atsinaujinimo požymius likus keliems mėnesiams iki tol, kol navikas tampa matomas vaizdiniuose tyrimuose.
Pagrindinis šio metodo privalumas – galimybė anksčiau ir minimaliai invaziniu būdu nustatyti molekulinius ligos atkryčio požymius, leidiniui „Medical News Today“ paaiškino vienas iš tyrimo vadovų, medicinos mokslų daktaras Matija Snuderlis.
Šie rezultatai teikia vilčių, tačiau, pasak Snuderlio, prieš pradedant tyrimą įprastai taikyti klinikinėje praktikoje, jį būtina patvirtinti didesnės apimties perspektyviniais tyrimais.
