Onkologinis gydymas per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė – atsirado naujų gydymo metodų, vis daugiau terapijų parenkama individualiai, o šalutiniams poveikiams valdyti skiriama gerokai daugiau dėmesio. Tačiau pacientus tebelydi nemažai įsitvirtinusių įsitikinimų: kad chemoterapija neišvengiamai reiškia itin sunkią savijautą, gydantis negalima sportuoti, rašoma onkologijos centre „Onco“ pranešime žiniasklaidai.
Gydytoja onkologė-chemoterapeutė Severija Pajėdienė aptaria penkis dažnai girdimus mitus ir paaiškina, ką apie juos šiandien sako medicinos praktika ir mokslas.
1. Chemoterapija visada labai sunki
Tai nebe visada tiesa. Šiuolaikiniai palaikomojo gydymo vaistai ir individualizuotos schemos leidžia daugeliui pacientų gydymą atlaikyti gerokai lengviau nei prieš dešimtmetį. Sunkumo laipsnis priklauso nuo konkretaus vaisto, dozės ir individualios reakcijos – vieno standartinio scenarijaus nėra.
2. Imunoterapija neturi šalutinių reiškinių
Netiesa. Imunoterapija veikia kitaip nei klasikinė chemoterapija, tačiau ji gali sukelti savo šalutinių poveikių, dažniausiai susijusių su per stipriai suaktyvėjusia imunine sistema, – pavyzdžiui, odos, žarnyno, skydliaukės ar kitų organų uždegimai. Šis poveikis gali pasireikšti bet kuriuo gydymo metu, todėl stebėjimas išlieka svarbus.
3. Jei nejaučiu simptomų, kraujo tyrimų nereikia
Tai pavojingas mitas. Kai kurie svarbūs pokyčiai, pavyzdžiui, sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių (neutrofilų) kiekis, dažniausiai nesukelia jokių pastebimų simptomų, kol neišsivysto infekcija, o karščiavimas dažnai yra vienintelis požymis. Reguliarūs kraujo tyrimai leidžia gydytojui laiku koreguoti gydymą dar prieš atsirandant išreikštiems simptomams.
4. Gydymo metu sportuoti negalima
Priešingai – dabartinės Amerikos klinikinės onkologijos draugijos gairės skatina reguliarius aerobinius ir jėgos pratimus aktyvaus gydymo metu, nes tai mažina nuovargį, padeda išlaikyti fizinę ištvermę bei raumenų jėgą, gerina nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Aktyvumo lygį, žinoma, reikia derinti su gydytoju, atsižvelgiant į individualią būklę.
5. Sergant vėžiu reikia atsisakyti viso cukraus
Ne visai. Šis klausimas kelia diskusijų net tarp specialistų. Mokslinė tiesa yra tokia: vėžinės ląstelės tikrai suvartoja daugiau gliukozės nei sveikos, o lėtinis aukštas cukraus ir insulino lygis organizme siejamas su didesne kai kurių vėžio tipų rizika. Tačiau organizmas gliukozės kiekį kraujyje palaiko pastovų nepriklausomai nuo mitybos, todėl mokslinių įrodymų, kad trumpalaikis saldumynų vartojimas tiesiogiai paspartina konkretaus naviko augimą, kol kas nėra pakankamai. Kai kurie specialistai dėl atsargumo principo rekomenduoja riboti cukrų, kiti akcentuoja bendros, subalansuotos mitybos svarbą. Bet kuriuo atveju – geriausia mitybos strategiją gydymo metu aptarti su savo gydytoju.
