Socialiniuose tinkluose vis dažniau siūloma nusipirkti draudžiamų sporte medžiagų – peptidų. Reklamuojama, kad juos išgėręs ar susileidęs žmogus greičiau atsigaus po fizinio krūvio, gerės ištvermė ar augs raumenys. Gydytojai perspėja – šios medžiagos nėra pakankamai ištirtos, o žmonės gali susidurti su rimtomis sveikatos problemomis.
Muitinės šuo Koksas tikrina siuntas, ieško, ar jose nėra narkotikų. Specialistai sako, kad gyventojai sugalvoja siųstis ne tik kvaišalų, bet, pavyzdžiui, ir dopingo. Šiai prekių grupei priklauso ir sporte draudžiamos cheminės medžiagos – peptidai.
„Pasaulinė dopingo agentūra kiekvienais metais paskelbia sąrašą prekių, preparatų, kuriose yra tam tikros draudžiamos medžiagos. Šie vadinamieji peptidai pakliūva į tam tikrą sąrašą. Berods tai yra S2 sąrašas ir jei ta medžiaga yra tame preparate, mes automatiškai sulaikome“, – sako Vilniaus pašto posto vyriausiasis inspektorius Valdas Bartaška.
Antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė sako, kad peptidai gali turėti ir teisėtų panaudojimo būdų.
„Jei mes kalbėtume apie peptidus kremuose arba klinikose grožio, tai greičiausiai yra kosmetikai pritaikyti peptidai, kurie veikia lokaliai, o kalbant sporto pasaulyje, tai peptidai yra tos amino rūgštys, kurios suteikia pranašumo prieš varžovus“, – paaiškina ji.
Antidopingo agentūros direktorė sako kartu su užsienio kolegomis pastebintys, kad būtent sporto peptidų pardavinėjimas socialiniuose tinkluose populiarėja.
„Tai yra socialiniai tinklai, tai yra tam tikros uždaros grupės, kurios pardavinėja, o kalbant apie amžiaus grupę, mes tokios statistikos neturime, bet bent iš viešojoje erdvėje prieinamų duomenų, panašu, kad tai yra jaunesnio amžiaus žmonių noras pagreitinti savo rezultatus“, – sako ji.
Internete apgavikai merginoms ir vaikinams žada ne tik dailią figūrą, bet ir geresnę ištvermę, didesnę jėgą.
Gydytojai pasakoja, kad peptidai reklamuojami kaip papildai – geriami arba leidžiami.
„Jas vartoja net ir tie žmonės, kurie nesportuoja arba sportuoja mėgėjiškai, kažkaip nori pagerinti savo kūno išvaizdą ir tiesiog stebuklingos piliulės ieško“, – sako klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė.
„Pas mane ir į polikliniką ateina pacientų, kurie pasakoja, kad perka tam tikrus preparatus socialiniuose tinkluose“, – pritaria klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.
Pavojus, pasak gydytojų, kyla dėl to, kad šios cheminės medžiagos nepakankamai ištirtos. Tyrimai dažniausiai būna atlikti tik su gyvūnais. Tad ir pasekmės žmogui neaiškios. Padariniai sveikatai gali pasirodyti tik po dešimties metų.
„Jei kažkas nutiks ne to, ko tikiesi, pavyzdžiui, išsivystys vėžys arba alerginė reakcija, kažkoks kepenų pakenkimas, ar bus galima pasiskųsti vartotojų teisėms? Nebus nei kas atsako, nei kas prisiima atsakomybę“, – perspėja toksikologė G. Mikulevičienė.
„Visų šitų pseudodopingų viena didžiausių rizikų, mano požiūriu, yra, pavyzdžiui, kepenų funkcijos pažeidimas, – pasakoja farmakologė S. Stankevičiūtė. – Taip vadinamas vaistų sukeltas kepenų pažeidimas DILI, kur žmonės ir numiršta nuo tokių reakcijų.“
Anot muitinės atstovų, vien pernai siuntas tikrinančiame Vilniaus pašto poste sulaikyta dopingo už beveik 300 tūkst. eurų.
„Didžiausia turbūt farmacijos pramonė geriausiai yra išvystyta Indijoje. Tai iš Indijos kadangi yra siunčiama daug vaistinių preparatų, taip pat yra didelė tikimybė, kad tų anabolinių steroidų, peptidų, gali būti siuntose iš Indijos“, – teigia Vilniaus pašto posto vyriausiasis inspektorius V. Bartaška.
