Reguliarus miego režimas yra vienas svarbiausių bendros sveikatos veiksnių. Moksliniai tyrimai jau anksčiau rodė, kad ilgalaikiai miego sutrikimai gali prisidėti prie tokių ligų kaip diabetas, nutukimas ar psichikos sveikatos sutrikimai. Naujausi duomenys atskleidžia, kad miego įpročiai gali turėti itin reikšmingą poveikį ir širdies bei kraujagyslių sistemai, skelbia portalas „Medical News Today“.
Suomijoje, Oulu universitete, atliktas vidutinio amžiaus žmonių tyrimas parodė, kad didžiausia rizika patirti rimtus širdies ir kraujagyslių įvykius kyla tiems asmenims, kurie miega nereguliariai ir trumpiau nei 8 valandas per naktį. Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „BMC Cardiovascular Disorders“.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja suaugusiesiems miegoti bent 7 valandas per parą, tačiau realybėje daugelis žmonių šių rekomendacijų nesilaiko – maždaug trečdalis suaugusiųjų miega per mažai. Miego trūkumas ir nereguliarumas gali neigiamai veikti organizmą, ypač širdį.
Vienas svarbiausių mechanizmų – cirkadinio ritmo sutrikimas. Šis biologinis laikrodis reguliuoja kraujospūdį ir širdies ritmą. Kai miegas yra prastas ar nenuoseklus, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgiau, užuot natūraliai sumažėjęs nakties metu.
Tyrime buvo analizuojami 3231 dalyvio duomenys iš Šiaurės Suomijos. Dalyviai iki dviejų savaičių nešiojo aktyvumo stebėjimo prietaisus, o mokslininkai analizavo pirmųjų septynių naktų miego duomenis. Miego įpročiai buvo suskirstyti į tris grupes: reguliarūs, gana reguliarūs ir nereguliarūs.
Be to, dalyviai pildė klausimynus apie savo gyvenimo būdą – rūkymą, alkoholio vartojimą – ir buvo tiriami kliniškai: matuojamas kraujospūdis, kūno masės indeksas, cholesterolio bei gliukozės kiekis kraujyje. Per dešimt metų tyrėjai stebėjo, ar dalyviai turėjo širdies ir kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, infarktas ar insultas.
Rezultatai parodė, kad svarbus ne tik miego kiekis, bet ir jo reguliarumas. Žmonės, kurių miego režimas buvo nereguliarus ir kurie miegojo mažiau nei 8 valandas per naktį, turėjo beveik dvigubai didesnę riziką patirti širdies ir kraujagyslių sutrikimus per artimiausią dešimtmetį.
Panaši tendencija pastebėta ir tarp tų dalyvių, kurių miego „vidurio taškas“ – laikas tarp užmigimo ir pabudimo – buvo labai nepastovus. Tai laikoma svarbiu cirkadinio ritmo stabilumo rodikliu. Įdomu tai, kad vien tik nereguliarus kėlimosi laikas nebuvo susijęs su padidėjusia rizika – didesnę reikšmę turėjo būtent nereguliarus ėjimo miegoti laikas.
Ekspertai pabrėžia, kad sutrikęs cirkadinis ritmas gali trikdyti organizmo atsistatymo procesus ir hormonų veiklą. Dėl to gali padidėti streso hormonų kiekis, išaugti uždegiminiai procesai, atsirasti atsparumas insulinui. Visa tai didina aterosklerozės ir trombozės riziką, o kartu ir širdies ligų tikimybę.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad beveik dvigubai padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra reikšmingas rodiklis, ypač lyginant su kitais gerai žinomais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas ar diabetas. Tai rodo, kad miego kokybė ir reguliarumas turėtų tapti svarbia visuomenės sveikatos prioritetų dalimi.
Širdies ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi daugelyje pasaulio šalių, todėl net ir santykinai nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didelę reikšmę. Reguliarus, pakankamos trukmės miegas gali būti vienas paprasčiausių būdų sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
