Vyriausybė trečiadienį pritarė sąrašui priemonių, už kurias gydymo įstaigos galėtų imti priemokas. Į sąrašą įtraukti įvairių rūšių endoprotezai, įskaitant kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnarius, išskyrus revizinius.
Taip pat intraokuliniai lęšiai bei klausos implantai, artroskopinių operacijų priemonės, tokios kaip implantai ir daugiasluoksnės besirezorbuojančios membranos, robotinės chirurgijos priemonių komplektai bei specializuotos medicinos priemonės – tinkleliai išvaržų operacijoms.
„Šiandien Vyriausybėje bus patvirtintas medicinos priemonių sąrašas, kuris užbaigs priemokų už sveikatos paslaugas išgyvendinimo ciklą“, – prieš posėdį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Tokiu būdu sveikatos paslaugos Lietuvos gyventojams bus teikiamos be priemokų ir ta nedidelė dalis medicinos priemonių, už kurias pacientai ypatingais atvejais jausdavo poreikį susimokėti, jie gaus tą skirtumą tarp medicinos priemonių“, – kalbėjo ji.
Kaip rašė BNS, iš pacientų imti priemokas Seimas įstatymu uždraudė pernai lapkritį.
Pagal pakeitimus, gydymo įstaigos nuo gegužės nebegalės už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.
Vis dėlto įstatyme numatyta, kad pacientas tam tikrais atvejais galės paprašyti brangesnių priemonių, negu apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokiu atveju jis turės sumokėti skirtumą, kuris susidarys tarp Ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos nustatytų įkainių. Šių priemonių sąrašą tvirtina ministrų kabinetas.
Be to, pagal įstatymą pacientui palikta teisė jo pageidavimu susimokėti už nemedicininio aptarnavimo, vadinamojo komforto, paslaugas. Jų sąrašą tvirtina ministras.
Parengtame M. Jakubauskienės įsakymo projekte iš viso išskiriamos penkios paslaugų grupės, už kurias gydymo įstaigos galėtų imti priemokas, bei sąlygos, kada to daryti negalima.
Pagal dokumentą, papildomai pacientas gali būti apmokestintas, jei nori vienvietės palatos ar dvivietės palatos tik sau, taip pat jei nori, jog šios palatos būtų pagerintos. Priemokos negali būti imamos tais atvejais, kai tokia palata pacientui turi būti skiriama dėl jo sveikatos būklės, klinikinės situacijos ar infekcijų kontrolės reikalavimų, nesant vietų kitose palatose.
Priemokos būtų imamos ir už pacientą lankančio asmens apgyvendinimą ar maitinimą, išskyrus atvejus, kai slaugomi vaikai ar neįgalūs asmenys, už kurių buvimą apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Papildomai mokėti reikėtų ir tais atvejais, jei pasirenkamas „individualus maitinimo racionas ar maitinimas savitarnos principu“, tačiau ne tada, kai specifinė mityba yra būtina dėl paciento sveikatos.
Be kita ko, įsakymo projekte numatyta, jog priemokos gali būti imamos už papildomus medicininius duomenis ir jų kopijas.
Mokestis gali būti taikomas tik už antrą ir vėlesnes skaitmenines laikmenas su medicininių tyrimų skaitmeninių vaizdų kopijomis. Jeigu pacientas nori gauti medicininių tyrimų vaizdų kopiją, pirmą kartą ji turi būti pateikiama neatlygintinai.
Taip pat gydymo įstaigos gali teikti mokamas „asmeninio asistento paslaugas“, jos apima nemedicininio pobūdžio pagalbą sprendžiant organizacinius ar administracinius klausimus, jei tai atlieka ne medicinos personalas.
Asmeninio asistento paslaugoms nepriskiriamos tos pagalbos funkcijos, kurios pagal teisės aktus yra būtinos riboto judumo asmenų prieinamumui užtikrinti.
Įsakymo projekte gydymo įstaigoms draudžiama vadinamąją komforto paslaugą kartu su kompensuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga teikti kaip vienintelę paciento pasirinkimo alternatyvą. Tai reiškia, kad įstaiga visada privalo pasiūlyti ir visiškai nemokamą variantą.
Tuo metu pacientas, pasirinkęs mokamą komforto paslaugą, apie tokį sprendimą gydymo įstaigą turi informuoti raštu.
Šią tvarką numatantis ministro įsakymas kol kas dar nepasirašytas. M. Jakubauskienės teigimu, kaip ir Vyriausybės patvirtintas brangesnių priemonių sąrašas, ši tvarka įsigalios nuo gegužės.
