Medikų rekomendacijos pagalbą insulto simptomus pajutusiems pacientams suteikti per valandą – sunkiai įgyvendinamos nutolusiuose regionuose. Iš Raseinių specializuotas ligonines laiku pasiekia mažiau nei dešimtadalis, iš Zarasų – mažiau nei penkiolika procentų pacientų. Anot savivaldybių, kad situacija keistųsi, būtina didinti greitosios pagalbos brigadų skaičių.
Raseinių rajone iš viso dirba trys greitosios medicinos pagalbos brigados. Dvi budi mieste, viena Ariogaloje. Iškvietimų netrūksta, kasdien vidutiniškai apie 20.
„Kartais tenka nuvažiuoti ir du ir tris kartus į Kauną. Jeigu pacientas nehospitalizuojamas, tai reikia jį parvežti atgal. Tai iš tikrųjų intensyvus darbas“, – sako Greitosios medicinos tarnybos Raseinių skyriaus vadovė Rimanta Baublienė.
Ilgi atstumai – kliūtis suteikiant pagalbą laiku. Pirmą praėjusių metų pusmetį tik 8 procentus pacientų, kuriems įtariamas insultas, į specializuotą gydymo įstaigą iš Raseinių rajono pavyko pristatyti per valandą.
Medikai pirmąją valandą nuo simptomų pradžios vadina auksine, per kurią, suteikus pagalbą, galima išgelbėti gyvybę ir sumažinti neįgalumo riziką.
Savivaldybės duomenis kai kuriais mėnesiai, per valandą nespėta nuvežti nė vieno. Anot Raseinių rajono mero, reikėtų dar bent dviejų greitosios medicinos pagalbos brigadų, kad situacija keistųsi.
„Pacientas, kuris negauna tinkamos paslaugos, tampa neįgalus. Valstybei jį reikia išlaikyti. Mano nuomone – geriau investuoti į greitosios pagalbos automobilius, personalą ir taip sutaupyti“, – siūlo Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius.
Su panašia problema susiduria ir kitos savivaldybės. Zarasuose, per pirmą praėjusių metų pusmetį, greičiau nei per valandą į ligoninę pavyko atvežti tik 15 procentų pacientų, kuriems įtariamas insultas.
„Zarasai yra nutolęs regionas nuo centrinių insulto gydymo centrų, artimiausi mums yra Vilniuje ir Panevėžyje, Utena tik tarpinės pagalbos ligoninė“, – pažymi Zarasų savivaldybės atstovė Jurgita Ulkienė.
Kad laikas trumpėtų greitosios pagalbos tarnyba plečia pastočių tinklą. Per paskutinius dvejus metus įsteigta 17 naujų. Viliamasi, kad keliones leis sutrumpinti ir per ateinančius dvejus metus atnaujinti automobiliai.
„Kas trukdo, tai keliai. Tačiau kelių būklės mes negalime kontroliuoti“, – sako Greitosios pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas.
Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas sako, kad problema išsispręstų jei paslauga būtų teikiama ne tik insulto ligų klasteriui priskirtose ligoninėse.
Dabar Lietuvoje yra 6 insulto gydymo centrai: du Vilniuje, po vieną Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Dar yra penkios tarpinės ligoninės: Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje.
„Taip tas tinklas nėra platus, jį lemia specialistų kiekis Lietuvoje“, – sako Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Ministerija akcentuoja, kad sprendimas galėtų būti prevencija. Šeimos gydytojams jau numatyti mokymai kaip geriau stebėti ir kontroliuoti insultą lemiančius veiksnius.
Kad pagalba būtų suteikta greičiau, ketinama plėsti ir telemedicinos paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis dabar į insulto gydymo centrus patenka apie 50 procentų pacientų, dar 10 procentų pasiekia tarpines ligonines.
