Nuo šiol sunkią negalią turintys gyventojai galės išsikviesti odontologą į namus ar socialinės globos įstaigas. Tokią paslaugą trejus metus teiks 24 poliklinikos, sveikatos priežiūros centrai. Pacientų atstovai sako, jog tokių paslaugų laukiama jau kurį laiką – dabar kai kuriems gyventojams tenka gyventi kančioje. Pasak teisininkų, gydytojų laukia įvairios rizikos, pavyzdžiui, nesterili namų aplinka.
Ilgametė Senjorų socialinės globos namų gyventoja Bronislava keliaus į odontologijos kliniką. Tiesa, ne viena, jai padės darbuotojas.
„Turi vesti už rankos. Aš įsikimbu, kad galėčiau nueiti. Būtinai reikalingas žmogus, aš negaliu viena nuvažiuoti“, – dalijasi senjorų socialinės globos namų gyventoja Bronislava.
Moteris labai norėtų, kad odontologo paslaugos būtų teikiamos globos namuose.
„Kelionė sudėtinga. Jūs galvojat, kaip aš į tą mašiną įlipu. Taigi aš kojų pakelti negaliu“, – sako ji.
Nors Bronislavai tokių paslaugų kol kas teks palaukti, pokyčių gali tikėtis jos kambario kaimynai. Vasarį prasidėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) projektas, per jį sunkią negalią turintys pacientai galės gauti odontologines paslaugas namuose ar socialinės globos įstaigose.
„Pacientai galės gauti profesionalias burnos higienos paslaugas. Taip pat plombavimo paslaugas ir nesudėtingas dantų traukimo paslaugas“, – pasakoja Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Viliamasi, kad 24 įstaigos, dalyvaujančios projekte, paslaugas viena po kitos pradės teikti iki gegužės.
„Tikimės, kad tos įstaigos, kurios nedalyvauja projekte, sudarys sutartis su projekto įstaigomis ir tokiu būdu visi sunkią negalią turintys pacientai galės gauti šitas paslaugas namuose“, – sako viceministrė.
Mobilias paslaugas teiks poliklinikos, sveikatos priežiūros centrai.
„Pacientas arba jį globojantys asmenys turi kreiptis į įstaigą, kurioje prirašytas pacientas. Jei įstaiga dalyvauja projekte, paslaugas pacientas gaus iš karto. Jei bus kažkokios sutartys, tada gaus informaciją, kas paslaugas gali suteikti“, – aiškina L. Vaidelienė.
Sunkumų gali kilti perkeliant įrangą
Viena projekte dalyvaujančių gydymo įstaigų – Varėnos sveikatos centras. Sveikatos įstaigoje jau pasirūpinta visa būtina mobilia odontologine įranga.
„Mobili odontologinė sistema, mobili odontologinė kėdė pacientui, mobilus dantų rentgeno aparatas ir keltuvas gulinčiam pacientui perkelti į mobilią odontologinę kėdę“, – pirkinius vardija Varėnos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas valdymui ir infrastruktūrai Deimantas Miliauskas.
Pirmieji sveikatos centro bandymai teikti mobilias paslaugas pradedami nuo kovo mėnesio. Mobilią komandą sudaro gydytojas odontologas arba burnos higienistas, odontologo padėjėjas ir vairuotojas. Varėnos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas valdymui ir infrastruktūrai D. Miliauskas svarsto, kad sunkumų gali kilti perkeliant įrangą.
„Prisideda gan nemažai įrangos, kuri turi važiuoti kartu su komanda. Sunkumų gali iškilti, kuomet pacientas gyvena penktame aukšte, o Varėnoje liftų gyvenamuosiuose namuose nėra. Tai būtų toks sudėtingesnis visos įrangos transportavimas iki penkto aukšto ir atgal į automobilį“, – sako jis.
Negaudami mobilių paslaugų pacientai gyvena kančioje
Mobilių odontologų paslaugų laukia Vilniaus senjorų socialinės globos namai. Įstaigos laikinoji direktorė pasakoja, kad dabar gulinčius gyventojus patiems tenka vežti į odontologijos kliniką, juos perkelti į kabinetą. O žmonėms su negalia, gyvenantiems namuose, sprendimo būdų reikia ieškoti patiems.
„Žmonės, kurie gyvena namuose vieni, tik su artimaisiais, neturi galimybių nuvykti pas odontologą. Tai lemia asmens su negalia kančias“, – situaciją komentuoja Vilniaus senjorų socialinės globos namų laikinoji direktorė Anželika Žolnerukaitė.
Pasak laikinosios direktorės, norint teikti odontologinę pagalbą žmogui su sunkia negalia, būtinas pasiruošimas.
„Susiduriame su tokiais sunkumais, kad ne visos odontologijos klinikos yra pritaikytos tam, kad galėtų aptarnauti asmenį, turintį sunkią negalią. Tam reikia papildomai personalo, lydinčio asmens ir taip pat ne visi odontologai sutinka ar net geba, yra specializuoti teikti pagalbą tokiam asmeniui“, – patirtimi dalijasi A. Žolnerukaitė.
Žinių ypač reikia gydant žmones, sergančius Alzheimerio liga ar demencija.
„Jis yra šiaip sutrikęs ir kai nuveži, jis nežino, kur nuvyksta. Tai žmogus gali būti ir agresyvus, ir baimingas, ir neramus. Tai tikrai gydytojas turi turėti tam tikrų gebėjimų“, – pasakoja laikinoji direktorė.
A. Žolnerukaitė sako, neretai žmonės su sunkia negalia apskritai negali pasakyti, kad jiems skauda, o kai kuriems senjorams emociškai sudėtinga palikti globos namų aplinką.
„Būna tokių situacijų, kai mes jau užrašę, norime vykti, bet senjoras atsisako. Jis kenčia skausmus ir tiesiog atsisako vykti. Nenori išvykti, nes bijo“, – teigia globos namų laikinoji vadovė.
Odontologų rūmų teisininkai sako, nemenko pasiruošimo gydytojams reikės ir dirbant pacientų namuose.
„Specifika yra įvairi, iš tiesų. Dėl infekcijų kontrolės, dėl rizikos pacientui, dėl tam tikrų rizikų gydytojui, nes tu atvykęs į namus, tai nėra tavo sterili, saugi aplinka. <...> Atvykęs nežinai, gali būti ir šeimos nariai atitinkamai nusiteikę, gali būti pacientas visiškai gulintis ir jam paslaugą suteikti gali būti labai sudėtinga. Užspringimo rizika ir kiti dalykai. Tai nėra tiesiog paslauga namuose, tai yra visas kompleksas įvairių priežasčių ir įvairių galimų pasekmių“, – svarsto Odontologų rūmų vyriausioji teisininkė Vytautė Tarasevičienė.
Europos Sąjungos šalyse taikomos įvairios praktikos.
„Kitos šalys net renkasi, pavyzdžiui, visgi transportuoti pacientą į gydymo įstaigą, kad suteiktų jam saugesnes paslaugas, nes sudėtinga. [Vykdamas į namus], tu nežinai, kokią aplinką turėsi. Kiek vietos turėsi aplink pacientą“, – dėsto V. Tarasevičienė.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, projektas vyks trejus metus. Tikimasi, kad po jo odontologų paslaugos į namus žmonėms su sunkia negalia bus teikiamos nuolat.
