Supratimas, ar esi „vyturys“, ar „pelėda“, gali turėti daug didesnę reikšmę sveikatai, nei dažnai manome. Nauja mokslinė apžvalga rodo, kad asmeninis biologinis ritmas – chronotipas – daro įtaką tam, kaip efektyviai sportuojame, kaip lengvai metame svorį, kaip išsaugome raumenų stiprumą ir kaip senstame, skelbia portalas „Medical News Today“.
Mokslininkai pabrėžia, kad žmonės gyvena pagal skirtingus vidinius laikrodžius: vieni natūraliai keliasi anksti ir anksti eina miegoti, kiti būna aktyviausi vakarais ir naktimis, o dauguma patenka kažkur per vidurį. Šie skirtumai nėra tik įpročių klausimas – jie yra biologiškai nulemti ir daro poveikį hormonams, medžiagų apykaitai, miego kokybei bei fiziniam pajėgumui.
Raumenys šiame kontekste atlieka ypatingą vaidmenį. Jie nėra vien estetikos simbolis – tai gyvybiškai svarbus audinys, kuris reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, palaiko energijos apykaitą, saugo nuo kritimų ir spilnumo senstant. Praradus raumenų masę, žmogus tampa silpnesnis, mažiau juda, greičiau pavargsta, o tai dar labiau spartina sveikatos blogėjimą. Todėl raumenų išsaugojimas yra vienas svarbiausių sveiko senėjimo veiksnių.
Tyrimai rodo, kad „pelėdos“ – žmonės, kurie vėlai eina miegoti ir vėlai keliasi – dažniau susiduria su miego sutrikimais, netaisyklinga mityba, mažesniu fiziniu aktyvumu ir didesne nutukimo bei medžiagų apykaitos sutrikimų rizika. Tai nereiškia, kad pats vakarinis ritmas yra problema. Problema atsiranda tada, kai žmogus bando gyventi pagal režimą, kuris prieštarauja jo biologijai – anksti keltis, anksti sportuoti, anksti būti produktyvus, nors organizmas tam nėra pasiruošęs.
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu ne keisti save „per jėgą“, o pritaikyti gyvenimo būdą prie savo ritmo. Pavyzdžiui, mityba turi didelę reikšmę: vėlyvas, sunkus, riebus maistas trikdo biologinį laikrodį, hormonų pusiausvyrą ir medžiagų apykaitą. Todėl žmonėms su vakariniu chronotipu naudinga pagrindinius dienos valgymus perkelti į ankstesnį laiką, o ne palikti didžiausią maistą vakarui. Tai padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, hormonų veiklą ir energijos balansą.
Ne mažiau svarbus yra miegas. Kokybiškas, reguliarus miegas palaiko hormoninius procesus, kurie atsakingi už raumenų atsinaujinimą ir augimą. Kai miego trūksta, didėja streso hormonų kiekis, silpnėja raumenų atstatymas, blogėja fizinė forma ir bendra savijauta. Todėl reguliarus miego režimas, vėlyvų treniruočių ir ekranų vengimas prieš miegą tampa ne prabanga, o būtinybe.
Kalbant apie sportą, tyrimai rodo, kad „pelėdoms“ dažniausiai tinkamiausias laikas treniruotis yra vėlyva popietė arba ankstyvas vakaras – būtent tada jų energija, jėga ir fizinis pajėgumas būna didžiausi. Toks treniruočių laikas ne tik efektyvesnis raumenų stiprinimui, bet ir psichologiškai lengviau išlaikomas ilgą laiką. Prievartinis ankstyvas kėlimasis ir bandymas sportuoti prieš aušrą dažnai baigiasi perdegimu, motyvacijos praradimu ir visišku režimo atsisakymu.
Pagrindinė žinutė paprasta: nereikia kovoti su savo biologija. Kur kas veiksmingiau yra ją suprasti ir su ja bendradarbiauti. Kai mityba, miegas, fizinis aktyvumas ir dienos ritmas dera su vidiniu laikrodžiu, rezultatai tampa ne tik geresni, bet ir tvaresni. Tai reiškia ne trumpalaikį efektą, o ilgalaikę sveikatą, stipresnį kūną, geresnę savijautą ir lėtesnį senėjimą.
