Dar pernai gegužę sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei pasirašius tris įsakymus dėl paslaugų apmokėjimo, šie galioti pradėjo atgaline data – nuo balandžio. Dėl to liberalai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teisėjų kolegijai paskelbus, kad įsakymai prieštarauja teisėkūrai, dabar liberalai svarsto interpeliaciją ministrei. Premjerė Inga Ruginienė ministre pasitiki. Vis tik dalis teisininkų sako, kad administracinio teismo sprendimas yra pagrindas gydymo įstaigoms reikalauti apmokėjimo už paslaugas pagal seniau galiojusius įsakymus, nes dabartiniai – neteisėtai priimti.
Gruodį Elektrėnų ligoninė skelbė stabdanti nemokamas planines gydytojų specialistų konsultacijas. Jas pacientai galėjo gauti tik susimokėję iš savo kišenės. Tokių gydymo įstaigų buvo ir daugiau. Kretingos ligoninė sustabdė visas nemokamas planines operacijas, o viena Klaipėdos poliklinikų neatliko rentgeno ir echoskopijų. Sprendimai priimti, kai viršijus sutartyse su Ligonių kasa numatytas paslaugų kvotas gydymo įstaigos negavo apmokėjimo.
Nauja sutarties sąlygas viršijančių paslaugų apmokėjimo tvarka įsigaliojo dar balandį. Trimis ministrės įsakymais įvesti apmokėjimo dydžiai tokioms paslaugoms, pakeistos brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo sąlygos.
„Kiekvienais metais, įvertinus realią finansinę padėtį valstybei ir kiek yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete lėšų bei resursų, apskaičiuojamos valstybės galimybės apmokėti sutarties sąlygas viršijančias paslaugas gydymo įstaigoms. Įvertinus realią situaciją, tie pokyčiai pagal finansines valstybės galimybes buvo įvertinti, suskaičiuoti ir pasiūlyti gydymo įstaigoms“, – kalba sveikatos apsaugos ministrė.
„Viršija sutarties dydį, tada apmoka ne kaip anksčiau, praktika rodo – surinktus 100 procentų, tada apmoka 70, 50, 30 proc. ir natūraliai kildavo klausimas, kodėl taip sugradavo, kokiu pagrindu tai padarė“, – komentuoja medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Skirmanto Mockevičiaus, nauja tvarka nepalanki gydymo įstaigoms, kurios laisviau teikė sutarties sąlygas viršijančias planines paslaugas.
„Paveikė labai skirtingai, nes priklauso nuo to, kiek kuri ligoninė atliko planus viršijančių paslaugų ir tikėjosi įplaukų. Jeigu jo nebūtų buvę praeitų metų pabaigoje, tai tikimybė, kad jie būtų daugiau gavę už tas paslaugas“, – sako jis.
Seimo liberalų frakcija dar pernai kreipėsi į vyriausiąjį administracinį teismą dėl šių trijų įsakymų. Politikai nurodė, kad apmokėjimo tvarka pakeista atgaline data – pasirašyta gegužę, bet galiojo jau nuo balandžio.
„Prieinamumas tų paslaugų gyventojams, pacientams dar labiau pablogės, o tai iš esmės prieštarauja deklaruojamiems sveikatos reformos punktams“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Teismas pripažino, kad šie ministrės įsakymai priimti pažeidžiant teisėkūrą – nesilaikyta derinimo termino, neatliktas poveikio vertinimas, įsakymai taikyti atgaline tvarka.
Anot ministrės M. Jakubauskienės, teismo sprendimas nesumenkina jos kompetencijų, sako pasitikinti ir ministerijos teisininkais. Tačiau kieno tai atsakomybė, parodys vidinis tyrimas.
„Tas teisėkūros procesas vyksta ministerijoje įprasta tvarka ir jokių ypatingų nukrypimų nuo tvarkos tikrai nėra. Visi teisininkai laikosi teisinio režimo ir teisinių, teisėkūros taisyklių, kokios yra privalomos“, – teigia ministrė.
Ji tikina – įsakymus atgaline data esą pasirašydavo ir visi iki jos dirbę sveikatos ministrai.
„Tai yra kaip viešas pripažinimas, prisipažinimas, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepaiso teismų praktikos ir teismų nurodymų“, – kalba A. Rudanovas.
Pasiaiškinti dėl neteisėtai priimtų įsakymų ministrę kviečia Seimo liberalų frakcija. Jau svarsto ir apie interpeliaciją M. Jakubauskienei.
„Iš tų pirmųjų reakcijų, kurias man teko girdėti, neatrodo, kad ji įžvelgia rimtų klaidų savo darbe, mūsų nuomonės skiriasi“, – kalba V. Čmilytė-Nielsen.
Kitą savaitę dėl interpeliacijos tarsis ir konservatoriai, tačiau opozicijoje esantys demokratai šio klausimo nesvarstys. Premjerė I. Ruginienė taip pat vis dar pasitiki ministre.
„Nesusvyravo, ji turės atlikti procedūrinius dalykus, bet turinys įsakymų nepasikeis. Nuosekliai sieksime, kad viešasis sektorius stiprėtų ir turėtų tvarų finansavimą. Opozicijai gali patikti, gali ir nepatikti, bet mes judėsime šita kryptimi“, – teigia premjerė.
Įsakymams pataisyti pagal teisėkūros procedūras reikia laiko, todėl teismo sprendimas oficialiai įsigalios nuo liepos. Iki tol, pasak Valstybinės ligonių kasos, galios neteisėtai priimti įsakymai.
„Jeigu negalioja ši tvarka, tai galbūt galioja kokia anksčiau buvusi. Tada iš dalies įstaigų reikėtų atimti jau sumokėtas lėšas. Įsiveltų labai didelis neaiškumas“, – kalba Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Jo teigimu, neteisėtai priimti įsakymai po derinimo su visuomene galėtų kisti. Tačiau teisininkas A. Rudanovas pažymi – teismo sprendimas yra pagrindas gydymo įstaigoms reikalauti apmokėjimo pagal ankstesnę tvarką bei žalos atlyginimo.
„Dabar mes tikrai žinome, kad nuo sausio 7 d. ir į priekį įsakymai yra prieštaraujantys, neteisėti, nepagrįsti už retrospektyvų laikotarpį, čia gali būti teismo požiūriu. Teisinis pagrindas įstaigoms atsirado, o kaip teismas sprendimą priims, čia jau gali būti klausimas“, – teigia medicinos teisės ekspertas.
Tačiau kol kas, anot Lietuvos savivaldybių asociacijos, nė viena gydymo įstaiga į teismą nesirengia kreiptis.
„Aišku, kreiptis galima, bet abejotina, ar būtų galima vien dėl to tą sumą išsireikalauti. Tarp Ligonių kasos ir ligoninių yra sutartiniai santykiai, kartais ir derybiniai santykiai“, – sako S. Mockevičius.
Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fonde paslaugoms numatyta daugiau kaip 3 milijardai eurų. Preliminarias sutartis su gydymo įstaigomis Ligonių kasa ketina skelbti vėliausiai vasarį.
