Šalčiui nepaleidžiant Lietuvos, gyventojai skundžiasi nuo šalčio atsirandančiais odos paraudimais, bėrimais. LRT.lt portalas teiraujasi gydytojos, kada tai – odos reakcija į šaltį, o kada – šalčio alergija, kai reikia nedelsiant kreiptis pagalbos?
„Alergija šalčiui ir šalčio dilgėlinė yra sinonimai. Tai yra ūmi alergija, kuri gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų gali būti išorės dirgikliai: į ranką paimtas sniegas ar ledukas, buvimas šaltame ore ar vandenyje“, – teigia Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Lina Martinėlė.
Ji sako, kad ši alergija nėra labai dažnas reiškinys. Dermatovenerologės teigimu, ji dažniau pasireiškia jauniems žmonėms.
„Bet kai kuriems pacientams ši šalčio dilgėlinė būna labai nežymiai išreikšta. Tokie pacientai turi šią ligą, bet dažniausiai į gydytojus nesikreipia, nes juos išberia labai nežymiai“, – pasakoja gydytoja.
Bėrimai ant veido: kada tai alergija šalčiui?
Gydytoja nurodo simptomus, kaip atpažinti, kada jums – šalčio alergija, o kada paprasčiausia kūno reakcija į šaltą orą.
„Nuo šalčio, vėjo, ilgo buvimo lauke reaguoja pati veido oda. Gali įvykti kraujagyslių reakcija – atsiranda paraudimų. Bet tai nėra tiesioginė alergija. Turėję kontaktą su šiurkščia medžiaga galime matyti tą patį rezultatą ant odos. Tai – odos sudirginimas, bet ne alergija.
Tikroji alergija pasireiškia bėrimais, kurie primena dilgėlės nuplikymą. Yra ne tik paraudimas, bet ir pakilęs, niežtintis bėrimas. Šie bėrimai keičia vietą – vienoje vietoje būna iki dvidešimt keturių valandų. Toks bėrimas turėtų atsirasti po labai trumpo sąlyčio su šalčiu.
Skruostai parausta, jei būname dvi valandas lauke, o jeigu yra tikroji alergija, ji pasireiškia per kelias minutes“, – aiškina specialistė.
Ji priduria, kad, kaip ir kiekviena alergija, ši irgi gali pasireikšti sunkiais simptomais, kai labai svarbu greitai reaguoti ir kreiptis į medikus.
„Kai kuriems žmonėms alerginės reakcijos gali būti labai stiprios: gali pradėti tinti lūpos, liežuvis, gali pasidaryti sunku kvėpuoti. Gali kristi ir kraujospūdis. Tada jau reikia greitosios pagalbos“, – sako gydytoja L. Martinėlė.
Kaip atsiranda ši alergija?
Gydytoja sako: „Gali būti, kad žmogus niekada neturėjo alergijos šalčiui ir ji gali išsivystyti per laiką. Kartais šalčio dilgėlinė gali atsirasti visiškai be priežasties, ją išprovokuoti gali kiti veiksniai, pavyzdžiui, virusinė ar bakterinė infekcija, autoimuninės ligos, tam tikrų vaistų vartojimas.“
Specialistė pasakoja, dažniausiai priežasties, kodėl ši dilgėlinė išsivysto, nustatyti nepavyksta. Ją, kaip ir daugelį kitų sveikatos sunkumų, taip pat gali išprovokuoti ir stresas.
Maudymasis eketėje – pavojus?
Gydytoja sako, išties, jei turite šią alergiją, maudytis eketėje gali būti pavojinga.
„Šaltame vandenyje ar eketėje maudytis ypač pavojinga šią alergiją turintiems žmonėms. Nes, jei mes kalbame apie išėjimą į lauką ar sniego paėmimą į ranką, tai veikiamas tik mažas kūno plotas. Ir bėrimo reakcija bus lėtesnė – išberta bus tik viena vieta.
Bet jei žmogus šoka į vandenį, labai didelis kūno plotas sąveikauja su šalčiu. Jeigu yra bent mažiausias įtarimas, kad žmogui gali būti šalčio dilgėlinė, aš tikrai primygtinai nerekomenduočiau maudytis eketėje“, – įspėja gydytoja L. Martinėlė.
Pašnekovė teigia, kad, jei žmogus įtaria, jog gali būti alergiškas šalčiui, maudytis eketėje taip pat nerekomenduotina. Ji sako, prieš šokant į eketę, galima duše pažiūrėti, kaip kūnas reaguoja į šaltą vandenį.
„Pradžioje geriau pabandyti šaltą dušą ir pažiūrėti, kaip į tai reaguoja kūnas, ar šaltas vanduo nesukelia alerginės reakcijos“, – teigia ji.
Gydytoja sako, kad, pasireiškus minimaliems alergijos požymiams, nebūtina užsidaryti namuose.
„Šiais laikais yra įvairių priemonių, kaip galime uždengti odą. Taip pat svarbu vengti drastiškų temperatūros pokyčių: neišeiti neapsirengus staiga į šaltį, nenaudoti labai šalto vandens“, – teigia L. Martinėlė.
Visgi, gydytoja ramina, kad, atsiradus bėrimų, nereikia griebtis drastiškų priemonių jiems gydyti.
„Jeigu jums tiesiog atsirado bėrimų nuo šalčio, nereikėtų persistengti su gydymu. Nereikėtų šildyti bėrimų kompresais – gali įvykti stipri reakcija ir bėrimas gali likti labai ilgam.
Iš esmės, kambario temperatūra yra puiki. Nereikia jokių karštesnių dalykų naudoti. Galima patepti odą raminamaisiais kremais, kad atstatytume odos barjerą“, – apibendrina kalbinta gydytoja.
