Gydytoja ir lytiškumo lektorė Viltė: pirma reakcija būna „Dieve, vėl tas lytinis ugdymas“

Su jaunimu lytiškumo temomis kalbanti akušerė-ginekologė Viltė Vaitkienė sako, kad nors neretai iš pradžių išgirdę žodžių junginį „lytinis ugdymas“ paaugliai susiima už galvų, paskaitų metu jai pavyksta užmegzti ryšį su vaikais. Kalbėdama apie savo gydytojos akušerės-ginekologės kasdienybę, Kauno klinikų gydytoja rezidentė sako, jog sunkiausi darbo momentai – priešlaikinis gimdymas. 

– Kokių klaidingų įsitikinimų ar mitų tenka išgirsti iš pacienčių?

– Esu akušerijos-ginekologijos gydytoja rezidentė, todėl pagrindinis mūsų darbas yra stacionare, operacinėje bei Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, tad sutinku tikrai labai daug pacienčių. Su didžiąja dalimi klaidingų įsitikinimų apie tai, kas yra normalu, o kas ne, susiduriu būtent Skubiosios pagalbos skyriuje. Labai nemažai daliai moterų, kurios atvažiuoja į skyrių, jokio gydymo iš tikrųjų net nereikia. Dažnai pakanka pacientes tiesiog nuraminti ir paaiškinti, kad tai, kas vyksta su jų kūnais, yra normalu bei fiziologiška.

Kartą moteris atvažiavo į ligoninę sunerimusi, kad menstruacijos truko septynias dienas, nes šiaip trunka penkias. Tokių bei panašių atvejų yra tikrai ne vienas. Tada tenka paaiškinti, kad tokie procesai visiškai normalūs.

Vis dėlto vykti į Skubiosios pagalbos skyrių reikia, kai kraujavimas trunka ilgiau nei 7–8 dienas, menstruacijos gausesnės nei įprasta, pacientė turi keisti įklotą ar tamponą kas 1–2 valandas.

Dažna pacientė, nesvarbu, koks jos amžius, turi baimių ar klaidingų įsitikinimų. Mūsų kaip gydytojų darbas yra tas baimes ar klaidingus įsitikinimus išsklaidyti. Daug baimių yra dėl lytiškai plintančių ligų ar gimdymo. Ne kartą yra tekę girdėti, kad moteris jaudinasi dėl gimdymo, nes girdėjo iš močiutės: „Oi, kai aš gimdžiau, vos nenumiriau, sakė, kad tokios viduramžiais numirtų begimdydamos.“ Kai tau 10 kartų yra kartojama ir su tomis frazėmis augi, tai, matyt, kažkiek jomis patiki.

– Kada pirmą kartą reikėtų nueiti pas ginekologę? Ar yra kažkoks rekomenduotinas amžius arba jaučiami simptomai, kurie jau rodytų, kad reikia planuoti vizitą?

– Ginekologo konsultacija mergaitėms ir lytiškai neaktyvioms paauglėms yra reikalinga, kai atsiranda nusiskundimų ar mergaitės lytinė branda atsilieka.

Merginos ir moterys, kurios jau yra lytiškai aktyvios, manau, turėtų turėti įprotį profilaktiškai lankytis pas ginekologą, o jeigu yra kažkokių nusiskundimų, vizitą reikia suplanuoti. Paauglėms, kurios neturi nusiskundimų, bet turi klausimų ginekologui, pirmasis vizitas pas šį specialistą gali būti ir be ginekologinės apžiūros (jei nėra indikacijų), galima iš anksto pasiruošti klausimus gydytojui, aptarti mėnesinių ciklo ypatumus.

Būna, atvažiuoja vyresnio amžiaus moteris ir sako: „Paskutinį kartą buvau pas ginekologę, kai gimdžiau.“ Kai kam dar yra išlikęs įsitikimas, kad ginekologai yra grubūs, kad gali leptelti kažką nejautraus. Nors ginekologinis tyrimas yra labai intymus ir privatus, bijoti nereikia, svarbu atrasti tokį gydytoją, kuriuo pacientė pasitikėtų. Ginekologinė apžiūra nėra SPA procedūra, bet ji tikrai neturi būti nemalonus patyrimas pacientei.

– Ar būna atvejų, kai sunku užmegzti ryšį, kai nepasitikima gydytojais?

„Kartais žmogui reikia tiesiog pamatyti žilą plauką ant galvos ir jis jau tampa ramesnis“

– Taip, būna kartais sunku ir ryšį užmegzti, ir negatyviai nusiteikusią pacientę įtikinti, kad mes norime jai padėti, mes esame su ja toje pačioje pusėje.

Būna, kad pacientai pamato jauną veidą ir nepasitiki. Vyresni gydytojai juokauja, kad kartais žmogui reikia tiesiog pamatyti žilą plauką ant galvos ir jis jau tampa ramesnis. Kartais jaučiamas išankstinis nusistatymas prieš rezidentus, lyg jie nėra gydytojai, o tik „praktikantai“. Kartą atėjau į palatą, prisistačiau ir man pacientė atsakė: „Aš su studentais nebendrauju.“ Arba esu girdėjusi: „Mergaite, kol tu čia šneki, gal gali telefoną paduoti?"

Rezidentai nėra studentai, tai žmonės, pabaigę medicinos magistro studijas ir turintys medicinos gydytojo išsilavinimą, tačiau studijuojantys rezidentūroje siekdami tapti gydytojais specialistais.

– Kokie momentai darbe emociškai sunkiausi?

– Man asmeniškai tai yra nenumatyti gimdymo atvejai, kuriems nei pacientai, nei gydytojai nėra pasiruošę, pavyzdžiui, netikėtas priešlaikinis gimdymas.

Apie moteris, kurioms gresia priešlaikinis gimdymas, tikriausiai galvoju daugiausiai, kaip jos kiekvieną dieną kovoja, kad jų vaikas ilgiau bręstų gimdoje, kad tik jam viskas būtų gerai. Kartais moterys Akušerijos skyriuje stebimos ir gydomos gana ilgą laiko tarpą, personalas gerai jas pažįsta, stengiasi jas kažkuo pradžiuginti, einame atlikti ultragarsinius tyrimus, parodome, kaip vaisius gimdoje „gyvena“, kartais, jei sąlygos leidžia, padarome vaisiaus nuotraukas ultragarsu, tuomet jų akys prisipildo ašarų.

Visos pacientės, tiek sergančios onkologinėmis ligomis, tiek kitomis, stipriai paliečia, bet stengiuosi namo neparsinešti nieko, nes tada apie nieką daugiau ir negalvotum.

– Kalbant apie mėnesines, gana dažnas klausimas, kurį tenka išgirsti iš įvairių moterų ir merginų, kiek skausmas menstruacijų metu yra toleruotinas, o kada jau visgi reikia kreiptis į medikus?

– Skausmas pilvo apačioje mėnesinių metu – normalus dalykas. Gimdą sudaro raumeninis sluoksnis, kuris mėnesinių metu susitraukinėja, kad išstumtų atsisluoksniavusią gimdos gleivinę. Šis procesas gali būti skausmingas. Kiekvienos moters skausmo slenkstis yra labai skirtingas. Kai skausmas reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, sutrikdo įprastines funkcijas, jo slopinimas yra būtinas. Tačiau svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra liga ir reikia išmokti su jomis susigyventi.

Vis dėlto, jei mėnesinių skausmas nepraeina nuo vaistų, mėnesinės labai gausios ar trukdo įprastinėms veikloms, ginekologo konsultacija yra būtina.

– Kontracepcija. Ar gali kilti problemų pastojant po ilgo kontraceptinių tablečių vartojimo?

– Kontraceptinės tabletės sveikos vaisingo amžiau moters vaisingumui, nutraukus jų vartojimą, įtakos neturi. Nutraukus kontraceptikų vartojimą galima bandyti pastoti iš karto. Kad kontraceptikai susiję su nevaisingumu, yra mitas, atėjęs iš senų laikų. Reikia žinoti, kad kontraceptinės tabletės kartais skiriamos ne vien kontracepcijos tikslu (apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo), bet ir dėl tam tikrų būklių ar ligų, kurios gali turėti įtakos moters vaisingumui. Tokiose situacijose vaisingumo problemos po kontraceptikų vartojimo gali būti susijusios ne su kontraceptikais, o su kitomis būklėmis, dėl kurių vaistai buvo skiriami.

– Esate ir lytinio ugdymo lektorė, važinėjate po savivaldybes ir mokyklas, vesdama edukacines pamokas mokiniams – nuo pradinukų iki vyriausiųjų mokinių. Ar noriai mokyklos jus įsileidžia?

„Didžiausias įvertinimas man, kai tėvai pasako, kad būtų norėję šią informaciją anksčiau išgirsti, kai buvo maži“

– Lytinio ugdymo pamokas vedu dirbdama organizacijoje „Žemiau bambos“. Dažniausiai mus kviečia pačios mokyklos arba visuomenės sveikatos biurai. Būna, kad tėvai nusprendžia, kad klasei reikia lytinio ugdymo pamokų. Maži miestai taip pat noriai įsileidžia, kaip ir didmiesčiai.

Pasitaiko atvejų, kai visuomenės sveikatos specialistas, dirbantis mokykloje, suorganizuoja susitikimą, o administracija arba tėvai priešinasi.

Įprastai edukacijos turinį visada deriname ir koreguojame pagal mokyklos interesus. Būna, kad tėvai nuogąstauja dėl lytinio švietimo pamokų turinio, neigiamai žiūri į šias paskaitas. Tokiais atvejais aš visą savo 45 minučių programą jiems pristatau telefonu, jie išgirsta visą informaciją ir neigiamas požiūris dažniausiai dingsta.

Buvo atvejis, kad tėvai dalyvavo paskaitoje ir padėkojo, sakė, kad buvo labai įdomu. O didžiausias įvertinimas man, kai tėvai pasako, kad būtų norėję šią informaciją anksčiau išgirsti, kai buvo maži.

– O kaip vaikai reaguoja į šias pamokas?

– Dažniausia reakcija man atėjus į klasę būna „O Dieve, vėl tas lytinis švietimas“. Liūdna, kai matai, kad daugeliui lytinis ugdymas asocijuojasi su gąsdinimu, kad lytinis gyvenimas – blogis ir kad mes visi susirgsime ŽIV.

Didžiausias įvertinimas man, kai mokiniams pamokos patinka. Man pačiai įdomiausia dirbti su ketvirtokais, penktokais, nes jie yra labai smalsūs, visko klausinėja, o ir jų klausimai yra tokie protingi.

– Kokios temos aktualiausios paaugliams?

– Nepriklausomai nuo amžiaus, visada aktuali lytinių organų higiena. Daugiausiai klausimų susilaukiu, dėl ko skauda mėnesinių metu, iš kur tos mėnesinės atsiranda, kodėl reikia naudoti kontraceptines priemones.

– Kokių nustebinusių klausimų esate susilaukusi?

– Paaugliai labai dažnai galvoja, kad du prezervatyvai apsaugo geriau nei vienas. Šis klausimas toks populiarus, kad net pamokos pabaigoje įtraukiame jį į populiariausių mitų sąrašą.

Iš tikrųjų, kažkada ir į ligoninę buvo atvažiavę jaunuoliai su dviem prezervatyvais.

Merginoms ir moterims aktualu žinoti, kad tamponai makštyje nepasimeta ir kad į pilvą tarp žarnų nenukeliauja (bet užmiršti jų taip pat nereikia), o naudoti juos galima nuo tada, kada tau reikia.

– Ką darote, kai tėvų vaikams pateikta informacija ir jūsų nesutampa ir vaikai sako, jog jiems mama kitaip sakė?

– Aš negaliu sakyti, kad mama neteisi, nes net nesu girdėjusi, ką iš tiesų mama sakė. Visada patariu pasikalbėti su mama ir, jei yra papildomų klausimų, pasikonsultuoti su gydytoja ginekologe.

Viena mergina pasakojo, kad lanko gimnastiką ir mama neleidžia naudoti tamponų, o su įklotais merginai nepatogu, tad patariau pasikalbėti su mama, išgirsti jos argumentus ir pasakyti savo. Tėvai mūsų gyvenimuose vaidina didelį vaidmenį, todėl su jais reikėtų nekonfliktuoti, kad tėvai suprastų, ko reikia jų vaikui, o vaikams paaiškėtų tėvų nuogąstavimų ar nerimo priežastys.

– Ar matote pokytį po savo darbo?

– Taip, matau tose mokyklose, kur važiuoju kelis kartus. Smagu, kad mokiniai prisimena, sako, kad laukė, kad buvo įdomu. Jie prisimena ir ką mokėmės, ir man labai širdį glosto tokie dalykai.

Liūdina, kad mokyklos administracija ar savivaldybių visuomenės sveikatos biurai sako, kad jiems mokinių lytinis švietimas neaktualus, neįdomus. Aš manau, kad visi vaikai turi pažinti savo lytinių organų fiziologines funkcijas, žinoti, kas vyksta su jų organizmais bėgant metams.

Svarbiausia yra gauti amžiui tinkamą informaciją apie lytinį švietimą. Aš su darželinukais, pradinukais, penktų, šeštų, septintų klasių mokiniais nešneku apie lytinius santykius. Šneku apie merginų ir vaikinų anatomiją, kaip merginoms ir vaikinams tinkamai atlikti lytinių organų higieną, kodėl tai svarbu, kad dušo želė ar šampūnas netinka lytinių organų higienai, kad reikia prausti su šiltu vandeniu arba intymios higienos prausikliu, kad išskyros iš makšties pradedant bręsti yra normalu, kas yra poliucijos, kad vaikinai to neišsigąstų.

– Vaikams pasakojate ir apie asmenines ribas, jų brėžimą. Ar yra tekę susidurti, kad paaugliai pasidalina istorijomis apie priekabiavimą ar ribų peržengimą?

– Svarbu ribas brėžti visą laiką. Ketvirtokams yra vienos ribos, dvyliktokams kitos, universitete dar kitos. Nors šita tema nesu sulaukusi klausimų, kartais matau žvilgsnius, kaip susimąsto, gal kur atpažįsta save.

Kalbu su vyresniais mokiniais ir apie tai, kad sulaukus nepageidaujamo nepažįstamo žmogaus dėmesio klube ar bare tu neturi „pakentėti“, nes esi graži. Ribas nubrėžti turi pats žmogus. O kai pačiam brėžti ribas yra labai sunku, tuomet reikia nebijoti kreiptis pagalbos.