Vitaminas D ypač svarbus mūsų sveikatai: jis stiprina kaulus, palaiko sveikesnius dantis, netgi geriau padeda įsisavinti geležį. Geriausiai šis vitaminas pasisavinamas iš saulės, kai organizme gaminasi pats, tačiau šaltuoju sezonu, pasak gydytojų, patartina vartoti vitamino D papildomai. Vis dėlto specialistai sako, kad natūraliam vitamino D įsisavinimui gali šiek tiek trukdyti kremas nuo saulės, o ir vitamino D papildų vartojimas ant tuščio skrandžio sumažina jo veikimą.
Pasak gydytojos endokrinologės Linos Zabulienės, vitaminas D yra labai svarbus sveikatai: stipresniems kaulams, sveikesniems dantims, įvairių organų, hormonų veiklai ir netgi geležies įsisavinimui. Taip pat yra duomenų, kad vitamino D trūkumas siejasi su širdies ligomis ir vėžiu. Gydytojos teigimu, geriausiai vitaminas D pasisavinamas iš saulės, jam natūraliai gaminantis organizme. Vis dėlto, rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį vitaminui D pasigaminti yra sunkiau, todėl šiais laikotarpiais jį reikia vartoti papildomai.
Anot specialistės, profilaktinė dozė sveikam žmogui, kurio vitamino D kiekis normalus, yra nuo 400 iki 800 tarptautinių vienetų. Visgi didžioji dalis populiacijos turi šio vitamino trūkumą, priduria gydytoja.
„Mes darėme tokį tyrimą, aišku, tai buvo senokai, tačiau situacija tikrai nesikeičia, nes gyvename tose pačiose platumose. Tyrėme miesto abiturientes ir nustatėme, kad 73,8 proc. jaunų žmonių turi vitamino D trūkumą, jeigu jo nevartoja. Tai tuo atveju, jeigu vitamino D trūksta, dozės priklauso nuo to, ką rekomenduoja gydytojas. Jos gali siekti ir iki 4 tūkst. veikimo vienetų“, – teigia L. Zabulienė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas, šeimos gydytojas Andrius Bleizgys taip pat tvirtina, jog vitamino D papildai yra saugūs ir reikalingi. Pasak gydytojo, šio vitamino perdozavimo atvejų beveik nepasitaiko.
„Dažniausiai tai genetiniai atvejai, kurie pasireiškia vaikystėje, kai netgi mažos vitamino D dozės gali sukelti nepageidaujamas pasekmes. Tačiau tokie atvejai reti. Per 15 metų praktiką man neteko matyti suaugusio paciento, kuriam iš tikrųjų būtų reikšmingas vitamino D perdozavimas su pasekmėmis, ne tik kad kraujyje būtų per daug vitamino D dėl kažkokių preparatų vartojimo, bet ir kiti kraujo rodikliai būtų reikšmingai nukrypę kaip kalcis ar fosforas. Tad, galima sakyti, tai saugus preparatas“, – pabrėžia A. Bleizgys.
Anot L. Zabulienės, vitamino D formų įvairovė yra didžiulė, todėl gali būti nelengva išsirinkti sau tinkamiausią. Vis dėlto, moksliniai tyrimai rodo, kad skirtumas tarp vitamino D formų nereikšmingas.
„Turbūt dėl to reikėtų tartis su gydytoju. Aš mėgstu riebaluose tirpias vitamino D formas, nes jos turbūt įsisavinamos geriausiai. O ir moksliniai straipsniai teigia, kad skirtumas tarp vitamino D formų yra statistiškai nereikšmingas. Ir jeigu forma yra patvirtinta kaip vaistas ar maisto papildas, stiprinantis sveikatą, turėtų veikti“, – sako gydytoja.
A Bleizgys pritaria, jog šiuo atveju svarbu konsultuotis su gydytoju: vartoti paskirtą dozę ir sekti vitamino D vartojimo rekomendacijas.
„Iš tikrųjų pacientai turėtų klausyti, ką mes jiems kalbame, kad jie atsimintų ne tik kokia forma, bet kokiu dažnumu vartoti ir kiek laiko vartoti, kad per anksti nebūtų daromas kontrolinio vitamino D tyrimas“, – akcentuoja gydytojas.
Anot jo, suaugusiems žmonėms vitamino D formų pasirinkimas yra platus, tačiau vaikams, o ypač kūdikiams, patogiausia vartoti lašelius – skystąją vitamino D formą. Vyresniems pacientams A. Bleizgys rekomenduoja vitaminą rinktis vartoti savaitės dažnumu.
„Aš iš praktikos pasakyčiau, kad ypač vyresniems pacientams patogiau būtų vartoti vitaminą D kas savaitę, nes jie ir taip kasdien dažniausiai vartoja įvairiausių kitų vaistų nuo kraujospūdžio, cholesterolio, diabeto, taip pat migdomųjų. Tai jiems geriau, kad būtų nors vienas naujas įvedamas preparatas ne kasdien, kad mažiau būtų tos sumaišties, o geriau kartą į savaitę. Tos savaitinės, protarpinės dozės irgi yra pakankamai efektyvios ir pakankamai saugios“, – pataria A. Bleizgys.
Pasak L. Zabulienės, jei vitaminas D įsisavinamas itin sunkiai, reikia būtinai išsitirti to priežastis.
„Gal tai yra inkstų funkcijos nepakankamumas, gal yra kažkoks pakitimas kepenų veikloje, galbūt genetinė patologija. Tikrai kartais skiriamos nemažos vitamino dozės ir tos dozės gali būti įvairios, o įsisavinama sunkiai. Todėl reikia ieškoti priežasčių, kodėl tas vitaminas D neįsisavino: galbūt netinkama forma, gal ne taip vartoja vitaminą D", – sako specialistė.
Taip pat, norint gerai įsisavinti vitaminą D, j reikėtų vartoti po valgio.
„Kadangi, kaip mes, gydytojai, sakome, kad vitaminas D yra riebaluose tirpus. Jeigu mes ant tuščio skrandžio geriame, jis irgi gali nepakankamai veikti“, – pabrėžia L. Zabulienė.
Jos teigimu, vitamino D įsisavinimą vasarą gali stabdyti apsauginiai kremai, tačiau jų atsisakyti būtų blogiau, kadangi tokiu atveju padidėtų odos vėžio rizika.
„Iš tiesų tai apsauginiai kremai šiek tiek stabdo įsisavinimą, tačiau mes netepame jų labai storu sluoksniu. Dažniausiai mes tepame dalimis, taip ne visai tvarkingai, todėl jie šiek tiek sumažina vitamino D įsisavinimą, bet jie turi kitą labai gerą poveikį – apsaugo nuo odos vėžio. Todėl, jeigu vis tik tepamės kremais vasarą, saulės mes vis tiek gauname per kitas vietas, kurios yra nepateptos, ir žiemą, jeigu dėl kažkokių priežasčių reikia tepti, tada galima naudoti papildomai profilaktiškai vitamino D. Tačiau visada renkamės prioritetus. O prioritetas yra apsauga nuo saulės ir odos vėžio“, – pažymi L. Zabulienė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše
