Nors daugeliui botokso injekcijos gali asocijuotis su grožio procedūromis ir raukšlių lyginimu, skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas sako, kad tai tik maža dalis, kur ši medžiaga gali būti panaudojama. Gydytojas nurodo, kokios ligos gali būti gydomos pasitelkiant būtent botoksą.
„Botoksas – viena populiariausių medžiagų, naudojamų medicinoje. Paminėjus šį vaistinį preparatą, tikriausiai daugeliui akyse pradeda šmėžuoti kosmetologijos kabinetai, adatos ir skausmingai atrodančios injekcijos į jautriausias veido vietas. Dar kitiems botoksas asocijuojasi su nenatūraliai atrodančiais įžymybių veidais ar mimikos neturinčiais atlikėjais“, – sako skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.
Jis teigia, kad tai tik maža dalis botokso panaudojimo galimybių medicinoje. Jis išvardija sritis, kur ši medžiaga išties nepakeičiama.
„Vis dėlto botoksas yra ne vien grožio industrijoje naudojamas preparatas. Botoksas iš tikrųjų yra prekių pavadinimas, sugalvotas sujungus du veikliosios medžiagos pavadinimo žodžius į vieną – botulino toksinas. Jį gamina bakterijos, vadinamos Clostridium botulinum. Tai viena daugiausia galvos skausmo gydytojams keliančių bakterijų rūšių. Šios bakterijos pusseserė, Clostridium tetani, sukelia stabligę, o kita giminaitė – Clostridium difficile – išprovokuoja labai sunkiai gydomą viduriavimą.
Visos šios bakterijos pasižymi viena savybe – jos gamina toksinus, lietuviškai reiškiančius nuodus.
Botoksas yra praktiškai stipriausias nuodas, žinomas medicinoje. <...> Patekęs į žmogaus organizmą, jis nervuose užkerta galimybę išsiskirti medžiagai, skatinančiai raumenų susitraukimus. Taigi, tai yra paralyžiuojanti medžiaga“, – pasakoja medikas.
Gydytojas sako, kad pirmiausia ši medžiaga pradėta naudoti visai ne kosmetologijoje ir jos paskirtis tikrai nebuvo raukšlių lyginimas.
„1970-aisiais botoksas pradėtas naudoti žvairumui gydyti. Gydytojas A. B. Skotas ieškojo injekcijos, kuri silpnintų akies raumenis ir taip gydytų žvairumą be operacijų. Žvairumas išsivysto tada, kai akies raumenys pradeda akis tempti į vieną ar kitą pusę. Tad, užblokavus šį raumenį, buvo galima akį sugrąžinti į įprastą anatominę padėtį“, – sako jis.
Gydytojas sako, kad taip gydant žvairumą pastebėta, kad suleidus botokso galima gydyti ir nekontroliuojamus akių vokų trūkčiojimus – tikus. Tada, anot specialisto, suprasta, kad, išjungus nervus, atsakingus už raumenų darbą, galima panaikinti ir raukšles ar jų išvengti.
Botoksas ir migrena
Gydytojas pasakoja:
„Greitai pastebėta, kad pacientai, sergantys migrena ir naudojantys botoksą išlaikyti lygiai veido odai, pradėjo rečiau skųstis galvos skausmu. Šis ryšys iki šiol nėra detaliai išaiškintas, tačiau nuo 2010-ųjų JAV botokso injekcijos pradėtos taikyti kaip prevencinė migreninių galvos skausmų priemonė.
Migrenos atveju atliekama apie trisdešimt injekcijų į tikslinius taškus kaktoje, smilkinyje, kakle, nosyje ir pakaušyje.“
Kam dar naudojamas botoksas medicinoje?
Gydytojo teigimu, botulino toksinas gali būti panaudojamas ir hiperhidrozei gydyti. Tai liga, kai žmogus labai gausiai prakaituoja. A. Černausko teigimu, yra dvi hiperhidrozės rūšys: pirminė, kai nervų signalai skatina perteklinį prakaitavimą, ir antrinė, kai prakaitavimą sukelia ligos arba vaistai.
„Į prakaito liaukas sušvirkštus botokso, lygiai taip pat, kaip ir raumenyse, yra užblokuojamas prakaito liaukų aktyvumas. Tai leidžia išvengti itin gausaus prakaitavimo.
Kita liga, kurią galima gydyti botoksu – hiperaktyvi šlapimo pūslė. Tai reiškinys, kai šlapimo pūslė ima staigiai ir netikėtai spazmuoti, šitaip sukeldama aibę nemalonumų: dažną ir nenuspėjamą norą šlapintis arba nevalingą šlapimo pratekėjimą. Botoksas imtas naudoti ir šiai būklei suvaldyti“, – pasakoja A. Černauskas.
Visgi, gydytojas įspėja – nereikėtų skubėti šios medžiagos prisileisti visur. Pavyzdžiui, intensyvią šlapimo pūslę gydytojai rekomenduoja gydyti atsisakant kofeino ir alkoholio, subalansuojant skysčių vartojimą arba darant pratimus, kurie sustiprintų šlapimo procese dalyvaujančius raumenis.
Gydytojas primena – botokso poveikis laikinas
„Distonijos – nevalingi, lėti raumenų susitraukimai, kurie pasireiškia pasikartojančiais judesiais. Paprastai jie yra itin skausmingi ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Suleidus botokso į raumenis, kuriuose distonija pasireiškia, pasiekiamas atpalaiduojantis efektas ir išvengiama spazmų sukelto skausmo.
Tik čia reikėtų prisiminti, kad botokso poveikis yra laikinas. Organizme botulino toksinas yra suskaidomas, tad gydymasis botulinu yra tęstinis ir kartotinis procesas“, – teigia medikas.
Botoksas, gydytojo teigimu, gali sumažinti ir neuropatinį skausmą, kurį sukelia cukrinis diabetas, artritas, nervų užspaudimai dėl išvaržų ar chemoterapija. Šalutinis efektas čia, kad nuslopinamas ne tik skausmas, bet ir raumenys, ko šiuo atveju visai nereikia. Pasak gydytojo, būtent todėl mokslininkai dabar kuria botoksą, nesukeliantį paralyžiaus.
Botokso galima rasti ir maiste?
Gydytojas įspėja, kad kartais botokso galime gauti to visai nenorėdami. Botulino bakterijos puikiai dauginasi blogai užkonservuotuose stiklainiuose su daržovėmis, maistu ar žuvimi.
„Suvalgius botokso prisotinto maisto, galima susirgti botulizmu, kuris pasireiškia silpnumu, nuovargiu, suprastėjusia rega, vėliau išdžiūvusia burna ir sutrikusiu ryjimu. O galiausiai vėmimu, viduriavimu ir net kvėpavimo raumenų paralyžiumi“, – perspėja gydytojas ir primena, kad maistą konservuotume atsakingai.
