„Žmonėms, ypač ne medikams, sunkiai suvokiama, kaip toks mažas organizmas kaip bakterija gali taip greitai pasiglemžti žmogaus gyvybę. Gydytojams neretai tampa iššūkiu paaiškinti tai mirusio paciento artimiesiems“, – apie sepsį sako Santaros klinikų gydytojas anesteziologas reanimatologas doc. Mindaugas Šerpytis. Jis paaiškina, kas yra sepsis, kokie jo simptomai ir kokie žmonės labiau rizikuoja juo susirgti.
Labai neadekvati, audringa reakcija į infekciją
Kasmet pasaulyje sepsiu, anot M. Šerpyčio, suserga apie 50 milijonų žmonių, mažiausiai 10 milijonų miršta. Kai kuriose šalyse mirštamumas nuo sepsio siekia net 40 proc.
Pasak doc. M. Šerpyčio, pats žodis sepsis yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia puvimą, irimą. Pirmą kartą sepsis paminėtas prieš daugiau nei du su puse tūkstančio metų. Su infekcija sepsis pradėtas sieti 19 amžiuje. Daug dešimtmečių sepsis buvo laikomas kraujo užkrėtimu. Buvo traktuojama, kad bakterijos patenka į kraują ir išplinta po visą organizmą. Būtent jos ir padaro lemtingą žalą organams, audiniams.
„Deja, bet ne viskas su sepsiu taip paprasta. Per pastaruosius trisdešimt metų įvairūs tyrimai padėjo nustatyti tikrąjį sepsio išsivystymo mechanizmą. Lemiamą vaidmenį šiame mechanizme suvaidina žmogaus imuninė sistema.
Bakterijoms, virusams, grybeliams patekus į organizmą, imuninė sistema stengiasi kovoti, lokalizuoti infekciją, apriboti jos plitimą. Tačiau kartais mūsų imuninė sistema į infekciją sureaguoja audringai. Sepsis yra labai neadekvati, audringa mūsų imuninės sistemos reakcija į infekciją“, – pasakoja medikas.
Atpažinti ankstyvuosius sepsio simptomus sudėtinga
Pasak gydytojo, neretai girdime, kad sepsis diagnozuotas pavėluotai. Taip yra todėl, kad pirmieji sepsio požymiai neturi specifinių simptomų.
„Jie gali būti būdingi plaučių uždegimui, šlapimo takų infekcijai ar net gripui. Tai gali būti karščiavimas, bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Nors itin svarbu sepsį gydyti kuo anksčiau, bet atpažinti jį yra ganėtinai sunku.
Vystantis sepsiui, labiausiai pažeidžiamos mūsų kraujagyslės. Jos praranda tonusą, išsiplečia, susiformuoja mikrotrombai, kurie užkemša smulkias kraujagysles. Todėl sutrinka deguonies patekimas į organus ir pažeidžiamos visos organų sistemos.
Sepsio atveju pacientas bus vangus, apatiškas, mieguistas, oda taps šalta, tarsi marmurinė. Jeigu pacientas jaučia tokius simptomus ir dar yra rizikos grupėje, jam reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą“, – pasakoja doc. M. Šerpytis.
Kokie žmonės labiau rizikuoja susirgti sepsiu?
Gydytojas išskiria žmonių grupes, labiau rizikuojančias susirgti sepsiu.
„Tai – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Jos vienaip ar kitaip daro įtaką imuninei sistemai. Ypač tokios ligos, kurioms gydyti vartojami vaistai, slopinantys imuninę sistemą. Pavyzdžiui, vėžiui gydyti taikoma chemoterapija.
Svarbų vaidmenį atlieka žmogaus amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika susirgti sepsiu. Riba yra 65 metai ir daugiau. Taip yra todėl, kad imuninė sistema su amžiumi silpnėja.
Kūdikiai taip pat patenka į rizikos grupę, nes jų imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi“, – paaiškina reanimatologas.
Sepsio gydymas: kuo anksčiau nustatomas, tuo daugiau šansų išgyventi
Pasak M. Šerpyčio, egzistuoja trys kertiniai veiksniai, kurie daro įtaką sėkmingam sepsio gydymui.
„Visų pirma, tai savalaikis antibakterinės terapijos paskyrimas. Kuo anksčiau pacientas atvyksta į ligoninę, tuo didesnė pasveikimo tikimybė.
Svarbus ir kuo greitesnis infekcijos šaltinio nustatymas, židinio atradimas ir nukenksminimas. Tam atliekami įvairūs tyrimai: echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas.
Kadangi sepsio metu pažeidžiamos visos organų sistemos, intensyvios terapijos medikų uždavinys palaikyti jų funkcijas“, – apie sepsio gydymą pasakoja reanimatologas.
Vis sunkiau pritaikyti veiksmingus antibiotikus
Kaip teigia M. Šerpytis, vienas didžiausių iššūkių gydant sepsį – bakterijų atsparumas antibakterinei terapijai. Bakterijos tampa vis atsparesnės, todėl sunku parinkti veiksmingą antibakterinį gydymą. Yra tokių bakterijų, kurios atsparios visiems šiuo metu sukurtiems antibiotikams.
