„Problema dažniausiai ne varpoj yra, o tai, kad vyras pripranta prie lytinės partnerės“, – teigia urologas, daktaras Arnas Bakavičius. Apie vyrų lytinę sveikatą ir testosteroną jis pasakoja LRT RADIJO laidoje „Diagnozė: gyvenimas“.
Urologas pastebi, kad vyrai vis dar bijo kalbėti apie savo lytinės sveikatos problemas. Be to, nemažai pacientų į urologo kabinetą ateina nežinodami vizito tikslo.
„Kartais žmogaus klausi, ar jis turi kokių skundų, o jis sako, kad viskas gerai ir man sakė užsiregistruoti. (...) Retai pacientas tiesiogiai pradeda kalbėti ir pasako, jog nėra erekcijos. Pokalbis prasideda nuo kitų dalykų. (...) Manau, kad baimė dar yra. Vyrai tokie mačo – erekcija, raumenys, išvaizda svarbu, nes, turbūt, siejasi su išlikimu, iškritimu iš rinkos“, – sako pašnekovas.
Erekcijos problemos – pasikeitus partnerei
Pasak A. Bakavičiaus, dauguma atėjusių pacientų kreipiasi dėl erekcijos sutrikimų. Vis dėlto, urologas tikina, kad dauguma šių sutrikimų yra susiję su psichologiniais aspektais – stresu, nerimu, įtampa.
„Urologinės srities pacientai yra vyresnis vyrai – 40 metų ir daugiau. Jeigu esi jaunas, maža tikimybė, kad turėsi urologinę patologiją, nebent tai įgimtas dalykas ar atsirado dėl ūmios ligos, pavyzdžiui, lytiškai plintančios. (...) Vienintelė jaunų vyrų liga yra sėklidžių vėžys. Visi ateina dėl prostatos, erekcijos sutrikimų“, – priežastimis dalijasi jis.
Urologo teigimu, jei dėl erekcijos kreipiasi jaunas pacientas, dažniausiai tai būna susiję su lytinės partnerės pasikeitimu, o vyresniems – su ateroskleroze.
„Jeigu turi jauną pacientą, pradedi nuodugniau aiškintis, tai matai, kad jis turėjęs traumatizuojančią seksualinę patirtį – kažkas nepasisekė anksčiau, lytinė partnerė pasikeitė, jaučia įtampą, nerimą, blogai miega. Duodi vaistų, tačiau jie erekcijos nesukelia, bet pagerina kraujotaką varpoj.
Juos vartodamas pacientas jaučiasi labiau užtikrintas. Problema dažniausiai ne varpoj yra, o tai, kad jis pripranta prie lytinės partnerės. (...) Vyresniame amžiuje erektyvinės disfunkcijos priežastimi būna aterosklerozė – kas žudo kraujotaką, tas žudo varpą“, – sako jis.
Be to, urologas priduria, kad kai kurie vaistai erektyvinei disfunkcijai gydyti veikia 36 valandas, tačiau tyrimai rodo, kad vyrams to nereikia.
„Didžiajai dalia vyrų reikia vaisto, kuris veiktų 4 valandas. Vadinasi, kad užtenka vienų lytinių santykių. Didžioji dalis vyrų iškart po lytinių santykių negali pasiekti antros erekcijos, nes reikia tam tikros pauzės. Ir tik 30 proc. vyrų nori antrų lytinių santykių tą dieną“, – dalijasi pašnekovas.
Svarbi savijauta ir savistaba
Kalbėdamas apie testosteroną, urologas atkreipia dėmesį, kad su amžiumi testosterono kiekis mažėja, tačiau laikantis sveiko gyvenimo būdo ir sportuojant, jo koncentracija mažai kinta.
„Mes negydom skaičių. Reikia skirti testosterono koncentracijos tyrimą tada, kai žmogus turi simptomų ar pasižymi kitokia simptomatika – nutukimu, didele riebaline mase ir maža raumenine, sutrikusia erekcija, libido. (...)
Testosteroną galima tikrinti, bet reikia teisingai tai daryti – tirti reikėtų ryte 6–9 valandą ryto nevalgius. Testosteronas turi cirkadinį ritmą – jo koncentracija dienos metu kinta. Ateis pacientas per pietus – tyrimas bus netinkamas vertinti“, – teigia pašnekovas.
Tačiau A. Bakavičius pabrėžia, kad viso organizmo funkcijos yra susijusios.
„Vyrai galvoja, kad jų sveikata yra viskas, kas kabo tarp kojų. Jie nesupranta, kad viskas susiję – tavo galva, tavo miegas, tavo stresas, nerimo lygis, kaip tavo širdis veikia, ar sportuoji. (...) Pacientai dažnai nesuvokia – jie mano, jei skauda inkstą, jį ir gydom. (...) Jei bandysiu susišnekėti, kad neblogai būtų psichoterapija ar kiti streso valdymo mechanizmai, įvyks atmetimo reakcija“, – priduria jis.
Vis dėlto, urologas akcentuoja, kad vyrams iki 40 metų reikėtų tikrintis ne prostatą, o sėklides.
„Tai yra onkologinis sėklidžių vėžys. Visi jauni vyrai, maudydamiesi duše, bent kartą per mėnesį turėtų apsižiūrėti sėklides. Tai yra augantis gumbas iš sėklidės. Tuomet reikia eiti pas urologą ir atlikti tyrimus. Išgyvenamumas neblogas, bet svarbu nedelsti. (...)
Prostatos ligas reikia tikrinti nuo 40 metų. Prostatos vėžiui nustatyti rekomenduojama pasidaryti kraujo tyrimą PSA (prostatos specifinį antigeną) pas šeimos gydytoją nuo 50 metų kartą per dvejus metus. Jeigu yra pirmos ar antros eilės giminaičiai, sergantys prostatos vėžiu, tai tyrimą reikėtų atlikti nuo 45 metų“, – sako A. Bakavičius.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Diagnozė: gyvenimas“.
