Probleminiai santykiai su artimaisiais, vienišumas, suicidinės mintys, savęs žalojimas – dažniausi emociniai sunkumai, dėl kurių jauni žmonės kreipiasi į visą parą dirbančią „Jaunimo liniją“. Per metus tarnyba sulaukia apie 50 tūkst. skambučių ir kreipimųsi internetu. Kauno padalinio vadovas, psichologas, devynerius metus savanoriu linijoje dirbantis Mykolas Kriščiūnas LRT.lt pasakoja, kad sunku rasti problemą, dėl kurios nėra kreipęsis pagalbos ieškantis žmogus: „Reikia suprasti, kad skausmas yra individualus. Matuoti jį pagal save – neteisinga.“
– Visoje Lietuvoje „Jaunimo linijoje“ dirba apie 400 savanorių. Ar pakanka?
– Ne. Savanorių mums visą laiką reikia. Nuolat jų ieškome, nes negalime atsiliepti visiems, patiriantiems emocinį sunkumą. Per metus mes sulaukiame apie 50 tūkst. skambučių ir kreipimųsi internetu, o atliepti galime maždaug 70 proc.
– Kas gali tapti „Jaunimo linijos“ savanoriu?
– Specialaus išsilavinimo tikrai nereikia. Į „Jaunimo liniją“ gali ateiti visi pilnamečiai. Tiesa, po truputį pradedame priimti ir žmones nuo 16 metų. Atranką įveikę savanoriai išeina specialius mokymus ir įgyja reikiamų kompetencijų. Beje, jos praverčia ne tik teikiant emocinę pagalbą, bet ir kasdieniame gyvenime bendraujant su žmonėmis.
– Ar šešiolikmetis savanoris pajėgus suprasti trisdešimtmetį, kuris kreipiasi emocinės pagalbos?
– Į telefono skambučius gali atsiliepti tik pilnamečiai savanoriai. O ar pajėgus suprasti – diskusijų keliantis klausimas. Kita vertus, mes orientuojamės ne į skambinančio žmogaus patirtį, o į jo emocinę būseną. Norint padėti žmogui, nereikia būti patyrusiam tą patį.
– „Jaunimo linija“ teikia emocinę paramą. Kuo ji skiriasi nuo psichologinės pagalbos?
– Mes reaguojame į paskambinusiojo būseną čia ir dabar. Tam nebūtinas psichologo išsilavinimas. Svarbiausia mokėti išgirsti, kaip žmogus, kuris kreipėsi, šiuo metu jaučiasi. Bene svarbiausia turėti gerai išvystytą empatiją, mokėti išklausyti nepatariant ir per prievartą nekišant savo nuomonės.
– Kokių specialybių žmonės pas jus dirba savanoriais?
– Nemažai turime psichologijos, medicinos studentų. Tačiau yra savanorių iš verslo, amatų sričių. Pavyzdžiui, elektrikų, statybininkų. Net advokatų ir verslininkų.
– Kokio amžiaus savanorių daugiausia?
– Studentiško amžiaus. Tačiau turime ir trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių. Net ir septyniasdešimties metų.
– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai kreipiasi į „Jaunimo liniją“?
– Mes orientuojamės į žmones nuo 16 iki 35 metų. Kita vertus, bendraujame su visais, kurie kreipiasi, tikrai nemetame ragelio. Beje, jaunesni dažniau rašo internete, o vyresni skambina. Daugiausia kreipiasi nuo 16 iki 20 ir kiek daugiau metų.
– Ar į „Jaunimo liniją“ besikreipiantis žmogus turi pasakyti kokius nors asmens duomenis?
– Ne. Mūsų pagalba yra visiškai anonimiška. Žmogus neprivalo apie save nieko atskleisti. Jei jis nori ką nors atskleisti, visa informacija lieka konfidenciali. Kartais žmonės bijo kreiptis į „Jaunimo liniją“, nes baiminasi, kad kas nors sužinos. Tikrai gali drąsiai kreiptis, nes viskas, ką jie pasakys, liks „Jaunimo linijoje“.
– Ar sulaukiate melagingų pagalbos prašymų?
– Vis rečiau, tačiau sulaukiame. Savanoriai yra apmokyti, kaip juos atpažinti, kaip elgtis. Kita vertus, niekada negali iki galo būti tikras, ar tikrai žmogui buvo sunku, ar jis apsimetė. Mes nežaidžiame detektyvų.
– Ar yra numatytas laikas pokalbiui?
– Orientuojamės maždaug į valandą. Pokalbiai internetu gali trukti šiek tiek ilgiau.
– Dėl kokių problemų į „Jaunimo liniją“ dažniausiai kreipiasi žmonės?
– Dažniausia tema – probleminiai santykiai su tėvais, draugais, mylimaisiais. Dažna tema yra ir vienišumas. Neretai kreipiasi dėl suicidinių minčių, savęs žalojimo. Ši skaudi tema sudaro daugiau nei 60 proc. visų temų internetu. Žmonės kreipiasi ir dėl depresijos, nerimo simptomų.
Turbūt sunku būtų rasti temą, dėl kurios nesikreipė žmonės. Niekada negali pamatuoti, dėl ko žmogus gali patirti sunkių emocijų. Dėl to žmonės, patiriantys sunkumų, į mus gali kreiptis nesigėdydami savo problemos.
Be to, kalbėdami su nepažįstamu žmogumi skambinantieji dažnai būna labiau linkę atsiverti. Drąsa kalbėti tikrai žmonėms palengvina sunkumus. Tai paliečia ir mane patį: „Su manimi kalbasi žmogus, kurio aš nepažįstu, o jis labai manimi pasitiki.“
– Koks netipinis skambutis jums yra įsiminęs?
– Apie konkrečius pokalbius nenorėčiau šnekėti, nes mūsų linija yra visiškai anonimiška. Galiu tik pasakyti, kad mane asmeniškai paliesdavo jaunų žmonių išgyvenimai dėl nelaimingos meilės. Iš suaugusiojo perspektyvos tai gali atrodyti nerimta, bet tam jaunam žmogui tai yra didžiausias gyvenime patirtas skausmas. Reikia suprasti, kad skausmas yra individualus. Matuoti pagal save neteisinga. Ypač nedera išgyvenančiam žmogui sakyti: „Praeis, kažkam dar blogiau, kažkur karas vyksta, turi rankas ir kojas.“
Nemažai žmonių kreipiasi į „Jaunimo liniją“, nes žino, kad išliks anonimiški, išvengs vertinimo, pasmerkimo.
– Jeigu žmogus skambina ir sako, kad stovi ant tilto ir planuoja nušokti, ar jūs pranešate specialiosioms tarnyboms?
– Turime aiškų algoritmą, kaip turėtų vykti pokalbiai su savižudybės krizę išgyvenančiais žmonėmis. Savanoris visada siekia išsiaiškinti savižudybės riziką. Ji gali būti skirtinga. Vieni apie tai tik svarsto, kiti jau veiksme.
Jeigu rizika žemesnė – yra daugiau variantų, kaip žmogui padėti, kur jį nusiųsti. Jei savižudybės rizika aukšta, siekiame apsaugoti žmogų čia ir dabar. Jam reikia pasitraukti iš kokios nors vietos, padėti į šalį pavojingus įrankius. Siekiame, kiek galime, užtikrinti skambinančiojo saugumą. Labai išskirtiniais atvejais savanoriai gali pranešti kitoms tarnyboms.
– Ar tokie, kurie, kaip jūs sakote, yra savižudybės veiksme, skambina jums?
– Skambina įvairiose savižudybės rizikose atsidūrę žmonės.
– Jeigu kreipiasi nepilnametis ir pasakoja, kad patiria, pavyzdžiui seksualinę prievartą, ar savanoriui nėra surištos rankos apie atvejį pranešti atsakingoms tarnyboms?
– Mes galime kreiptis į Vaikų teisių liniją arba nusiųsti ten patį nepilnametį.
– Kada „Jaunimo linija“ sulaukia daugiausia kreipimųsi?
– Dirbame visą parą, bet daugiausia, turbūt, vakarais, anksti naktį.
– Ar per šventes padaugėja besikreipiančiųjų?
– Tokios tendencijos nepastebime, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje tikrai sulaukėme gerokai daugiau skambučių. Žmonės dalijosi savo nerimu, baime.
– Kokie pokalbiai jus sukrėtė?
– Jų buvo nemažai. Kartai paliečia tokie pokalbiai, kai supranti, kiek daug vienam žmogui tenka atlaikyti skausmo, kai, regis, nesėkmė seka paskui nesėkmę.
– Ar žmonės apsiriboja vienu pokalbiu, ar yra nuolatinių skambintojų?
– Pasitaiko, tačiau mes akcentuojame, kad „Jaunimo linija“ yra skirta vienkartinei emocinei paramai. Jeigu žmogus pageidauja pokalbius tęsti, mes rekomenduojame tęstinės pagalbos kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
