Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada tęsti praeitos Vyriausybės pradėtą sveikatos reformą, nepaisant to, kad opozicijoje tada dirbę socialdemokratai ją aršiai kritikavo. Vienas iš pagrindinių ministrės prioritetų – eilių pas gydytojus mažinimas, nors interviu LRT.lt ji pripažino neturinti duomenų, kurie patvirtintų, kad eilės pas gydytojus iš tiesų yra masinė mūsų sveikatos sistemos problema. „Patenkinti turime gyventojų sveikatos poreikius, bet ne lūkesčius“, – sako ministrė.
– Esate antroji sveikatos apsaugos ministrė moteris per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį po Rimantės Šalaševičiūtės. Jai teko atsistatydinti dėl istorijos su kyšiu. Kaip manote, ar jums pavyks išbūti visą ketverių metų kadenciją?
– Esu pasiruošusi dirbti visą kadenciją.
– Sveikatos apsaugos ministro kėdė viena karščiausių visame ministrų kabinete. Nebijote sudegti?
– Iš tiesų, jūs teisi. Kėdė yra karšta, nes ji aktuali daugumai. Visi žmonės turi sveikatą, visi turi apie ją nuomonę ir neretai susiduria su sveikatos sistema. Neretai yra nepatenkinti paslaugomis. Klausimai, kuriuos mes sprendžiame ministerijoje, labai svarbūs ir aktualūs. Aš esu ryžtingai nusiteikusi, turiu patirties. Dirbsiu maksimaliomis jėgomis Lietuvos gyventojų sveikatos labui.
– Kodėl sutikote tapti ministre? Koks jūsų motyvas?
– Man rūpi Lietuvos gyventojai, medikai. Dirbdama analitinį darbą universitete mačiau galimybes ir silpnas sveikatos sistemos vietas, kur galima pasistengti daryti geriau. Įdiegti moksliniais įrodymais patvirtintus dalykus, praktikas, politinius sprendimus.
Labai rimtai svarsčiau šį pasiūlymą. Šis iššūkis, galimybė realiai prisidėti prie Lietuvos gerovės, gyventojų sveikatos ir buvo pagrindinis mano motyvas.
– Nors dar nedaug praėjo laiko, kai prisiekėte eiti ministrės pareigas, kas jau dabar iš esmės pasikeitė jūsų gyvenime?
– Atsirado kiek kitokia rutina. Ministerijoje yra kitoks darbo režimas nei universitete. Nors ir universitete daug dirbdavau. Aišku, prisideda papildomų atsakomybių, dėl kurių vėliau grįžtu iš darbo. Tenka skaityti daug popierių, dokumentų namuose. Šeimai tenka mažiau dėmesio.
– Atėjote iš mokslo pasaulio, esate visuomenės sveikatos specialistė. Ar susitvarkysite su šalies vykdomąja valdžia?
– Turiu daugiau nei 20 metų darbo patirties su sveikatos sistemos įstaigomis, analizėmis, tyrimais. Daugiau nei 10 metų dirbau Europos visuomenės sveikatos asociacijoje. Iki šiol esu Visuomenės psichikos sveikatos sekcijos prezidentė. Manau, kad mano įdirbis, patirtis padės man dirbant ministre.
– Bet jūs labiau teoretikė nei praktikė?
– Tiesa. Buvau labiau tyrimų žmogus, mokslininkė, analitikė. Tačiau ši mano patirtis tik prisideda prie platesnio vaizdo matymo, kritiško sprendimų įvertinimo, o ryžto, drąsos ir valios priimti sprendimą aš visada turiu.
– Ar turėjote ką nors bendro su politika iki tapdama ministre?
– Tiesiogiai nedalyvavau politikoje, bet stebėdavau. Ypač sveikatos politikos kontekste. Tiesa, aktyvaus įsitraukimo iki šiol nebuvo.
– Kokia, jūsų nuomone, didžiausia problema šiandien sveikatos sistemoje?
– Per menkas sveikatos sistemos finansavimas. Šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondas siekia beveik 4 milijardus eurų ir sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau labai didelę dalį sudaro žmonių įmokos iš asmeninės kišenės. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, finansavimas yra nepakankamas.
– Buvęs ministras Arūnas Dulkys LRT.lt yra sakęs: „Žmonės iš sveikatos sistemos reikalauja daugiau, nei už ją susimoka.“ Iš tiesų Europos Sąjungos PSD vidurkis yra 13 proc. Lietuva moka perpus mažiau. Ar reikėtų padidinti įmoką?
– PSD mokesčio gyventojams neplanuojame didinti. Tačiau fondą sudaro ir iš valstybės kišenės gaunamos lėšos. Mūsų siekis padidinti šią sumą.
– Iš kur žadate paimti pinigų?
– Tai yra Seimo ir Vyriausybės sprendimų lygis. Tam reikalingos aktyvios diskusijos su finansų ministru, kitais Vyriausybės nariais. Be abejo, šių metų biudžetas jau suformuotas. Tad 2025 metais mes jokių pokyčių negalime padaryti, tačiau nuo pat pirmų dienų dirbame prie to, kaip ateityje padidinti PSD biudžetą.
– Minėjote, kad vienas iš jūsų prioritetų – eilių mažinimas pas gydytojus. Kokių konkrečiai veiksmų imsitės, kad eilės sutrumpėtų?
– Pirmiausia reikia suprasti, kodėl tos eilės susidaro. Mūsų analitika rodo, kad eilės yra simptomas, kaip ilgai užsitęsusi sloga. Priemonės šiai lėtinei sveikatos sistemos problemai spręsti yra ir greitesnio poveikio, ir ilgalaikio.
– Kokios tai priemonės?
– Dabartinėje sveikatos sistemoje mes net nežinome realios situacijos. Kai mes sakome, kad eilės yra ilgos, tai lygiai tas pats, kas sakyti, jog visi nelaimingi. Mes neturime realių, patikimų duomenų. Niekas iki šiol realiai neišsiaiškino, kokio konkrečiai ilgumo tos eilės. Yra sukurta išankstinė pacientų registravimo sistema, į ją duomenis pateikia tik maždaug trečdalis gydymo įstaigų.
Gydymo įstaigos pateikia tik 30 dienų laikotarpio laukimo eilę, tačiau mes matome, kad eilėje žmonės laukia gerokai ilgiau. Kitaip tariant, laukia eilėje, kad galėtų užsiregistruoti į eilę. Mes žadame įpareigoti visas sveikatos įstaigas, kad eilę ir gydytojų darbo grafikus jos planuotų mažiausiai trims mėnesiams. Tada mes realiau matysime eilių ilgį.
– Dalis sveikatos specialistų sako, kad milžiniškos eilės pas gydytojus tėra išpūstas reikalas. Taip, egzistuoja pavieniai atvejai, specialistai, pas kuriuos eilės ilgos. Dažniausiai žmonės patenka pas gydytoją dar greičiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Gal eilės pas gydytojus vis tik nėra masinis reiškinys?
– Todėl ir reikia išsiaiškinti realią situaciją. Jau dabar matome, kad eilės yra tik pas tam tikrus specialistus.
Reikia paminėti ir tai, kad Lietuvoje yra gana aukštas gydymo paslaugų vartojimas. Vidutiniškai vienas gyventojas per metus pas gydytoją apsilanko dešimt kartų. Lietuvoje tik kas antras gyventojas savo sveikatą vertina gerai ir turi per didelius lūkesčius iš sveikatos sistemos. Todėl reikia kelti bendrą raštingumą, kada iš tiesų verta kreiptis į gydytoją. Nebūtinai visus lūkesčius mes turime patenkinti. Patenkinti privalome tik sveikatos poreikius.
Eiles sumažinti galėtų ir nuotolinės konsultacijos tarp pačių gydytojų.
– Papasakokite apie jas plačiau?
– Mūsų planas – šeimos gydytojo konsultacija su gydytoju specialistu nuotoliu, nesiunčiant paciento į Vilnių ar Kauną. Tai tikrai nuimtų nemažą krūvio naštą nuo tretinio gydymo įstaigų. Šiuo metu tai nevyksta. Planuojame sumažinti ir biurokratinę naštą gydytojams.
– Žadate sumažinti gydytojų nutekėjimą į privačias gydymo įstaigas. Kaip tai pasiekti?
– Viešosios gydymo įstaigos turėtų pasitempti. Reikia gerinti darbo sąlygas ir užmokestį. Svarbu nepamiršti ir psichologinės atmosferos darbo aplinkoje gerinimo, nes tyrimai rodo, kad gydytojai darbe patiria stresą, susiduria su perdegimu. Reikia sureguliuoti darbo krūvį.
– Skamba gražiai, bet šiek tiek nerealistiškai.
– Mes kalbamės su įstaigų vadovais, profesinėmis organizacijomis. Klausiame, kokio lygio pagalbos reikia iš valstybės, kad darbo sąlygos, atlygis atitiktų gydytojų lūkesčius ir jie grįžtų į viešąjį sektorių.
– Regionuose trūksta gydytojų. LRT.lt kalbinti gydymo įstaigų vadovai sako nebežinantys, kaip prisikviesti medikų, nors ir didelį atlygį, ir kitas privilegijas siūlo. Kaip spręsti gydytojų trūkumą mažesniuose miestuose?
– Motyvaciją rinktis darbą regione reikia pradėti skatinti nuo rezidentūros studijų.
Planuojame įdiegti planą, kad moksleiviai iš mažesnių miestelių labiau rinktųsi medicinos studijas ir grįžtų ten dirbti, atlikti praktikos. Šiandien didžioji dalis medicinos studentų yra kilę iš didmiesčių, todėl galvojame apie tam tikras kvotas studentams iš regionų.
– Kaip jūs priversite, pavyzdžiui, Vilniuje medicinos studijas baigusį žmogų grįžti dirbti gydytoju į gimtąjį miestelį?
– Žinoma, priversti negalime. Tačiau šiemet su savivaldybėmis pradėjome projektą, kad pritrauktume medikų į regionus. Tam skirta 17 milijonų eurų. Savivaldybės apmokės medicinos studijas, skirs stipendijas savo krašto studentams, o šie įsipareigos dvejus metus atidirbti toje savivaldybėje.
Be to, planuojame į regionus prisitraukti gydytojų iš kitų šalių. Taip pat susigrąžinti į užsienio klinikas emigravusius mūsų medikus.
– Nemažai gydytojų dirba keturiose, penkiose gydymo įstaigose skirtinguose miestuose po kelias valandas per savaitę. Kaip vertinate šią tendenciją?
– Neigiamai. Tai irgi prisideda prie eilių formavimosi, kai gydytojas dirba, pavyzdžiui, 0,4 etatu. Šį gydytojų bėgiojimą per įstaigas galima tvarkyti per gydymo įstaigų valdymą. Pavyzdžiui, įdarbinti visu etatu.
– O jeigu gydytojas vadovui sako: „Arba trečdalis etato, arba iš viso nedirbsiu pas jus.“ Ką tada klinikos vadovui daryti, jei specialistų trūksta?
– Įstaigos vadovas turi daug priemonių, kuriomis gali prisitraukti gydytojų didesniam darbo krūviui.
– Jeigu, kaip jūs sakote, vadovai turi priemonių, kodėl tada jie jomis nesinaudoja?
– Geras klausimas. Čia yra valdymo problema. Sveikatos apsaugos ministerija planuoja prisidėti stiprinant viešųjų gydymo įstaigų poziciją, sukuriant konkurencingas sąlygas su privačiomis įstaigomis.
– Pastaruoju metu steigiama nemažai privačių gydymo centrų. Neįžvelgiate dar didesnės grėsmės viešajam sektoriui ir tam pačiam gydytojų nutekėjimui?
– Mūsų pozicija yra tokia, kad privačios gydymo įstaigos neturėtų imti priemokų iš pacientų už paslaugą, jeigu yra sudarę sutartį su Ligonių kasa, kuri tą paslaugą apmoka. Pacientai tuo tikrai nėra patenkinti.
Santykiai tarp privačių ir viešųjų įstaigų turi būti geriau subalansuoti. Privatus sektorius turėtų tapti partneriu, pagalbininku.
– Socialdemokratai aršiai kritikavo ankstesnės Vyriausybės vykdytą sveikatos sistemos reformą. Kokia jos ateitis jums pradėjus eiti ministrės pareigas?
– Reforma jau toli pažengusi. Vienas iš rezultatų – savivaldybėse įsteigti sveikatos centrai. Savo kadencijoje, be abejo, užtikrinsime jos tęstinumą. Ilgalaikių šios reformos vertinimų dar neturime.
– Gal nėra jau tokia ir bloga ši reforma, kaip buvo kritikuojama opozicijos, jei žadate užtikrinti jos tęstinumą? Gal A. Dulkys buvo teisus sakydamas, kad teigiamų pokyčių rezultatų dar reikia palaukti?
– Iš tiesų, reikia palaukti rezultatų, tačiau esame numatę peržiūrėti kai kuriuos teisės aktus, reikalavimus su medikų bendruomene. Tai ypač liečia akušerijos ginekologijos paslaugų regionuose teikimą.
Svarbiausia – pacientų saugumas ir paslaugų kokybė.
– Tą patį sakė ir buvęs ministras A. Dulkys, bet tapo vienu nemėgstamiausiu, kaip rodė apklausos, praeitos kadencijos ministru. Kaip planuojate išvengti tokio likimo?
– Mūsų Vyriausybės ypatumas – absoliutus atvirumas, bendradarbiavimas, įtraukimas. Kalbėsime ir su medikų bendruomene, ir su pacientų organizacijomis, ir gydymo įstaigų vadovais. Kartu ieškosime pačių optimaliausių sprendimų.
– Jūsų nuomone, praeitai Vyriausybei trūko bendradarbiavimo?
– Galbūt galėjo labiau bendradarbiauti.
– Europoje lyderiaujame pagal antsvorį ir nutukimą turinčių gyventojų skaičių. Tai lemia didelį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kokių priemonių turėtų imtis Vyriausybė, kad pagerintume rodiklius?
– Situacija iš tiesų grėsminga. Kovai su antsvoriu reikia taikyti sistemines priemones, gyvensenos pokyčius.
– Kokias konkrečiai priemones taikysite, nes jūsų buvęs kolega Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas LRT.lt sakė: „Jeigu mes, visuomenės sveikatos specialistai, žinotume, ką daryti, kad kuo mažiau žmonių turėtų antsvorį, imtume ir padarytume“?
– Prevencinės intervencijos yra ir populiacinės, ir individualios. Labiau trūksta individualių konsultacijų. Ypač rizikos grupėje esantiems žmonėms.
Esame numatę daugybę priemonių, įskaitant sveikatai palankios aplinkos kūrimą pradedant nuo vaikų darželių ir baigiant darboviete. Moksliniai tyrimai rodo, kad bene efektyviausia yra individuali intervencija.
– Kas turėtų ja užsiimti? Šeimos gydytojas dažniausiai neturi tam laiko.
– Sveikatos įstaigose tuo užsiimti turėtų gyvensenos medicinos specialistai.
– O kur juos galima sutikti?
– Klinikose.
– 2023 buvote išrinkta mylimiausia VU Medicinos fakulteto dėstytoja. Kaip manote, ar pavyks tapti mylimiausia ministre?
– Sieksiu, kad bent jau būčiau naudingiausia ministre. Mano darbo sėkmę turėtų įrodyti darbai ir įgyvendinti tikslai.
– Ar galime sutarti, kad jūsų kadencijos pabaigoje duosite LRT.lt interviu, kuriame mes paklausime, ką jums pavyko įgyvendinti iš to, ką žadėjote?
– Žinoma. Labai mokslinis požiūris – nusistatyti startinę poziciją ir įvertinti, kaip pavyko.
