Nauji tyrimai, paskelbti žurnale „Journal of the Endocrine Society“, rodo, kad vitamino D papildai gali padėti sumažinti kraujospūdį nutukusiems vyresnio amžiaus suaugusiesiems, tačiau didesnės nei rekomenduojama paros dozės vartojimas nesuteikia jokios papildomos naudos sveikatai, rašo „Medical News Today“
Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) Dietinių papildų biuro duomenimis, 51–70 metų amžiaus suaugusiesiems rekomenduojama kasdien suvartoti 600 tarptautinių vienetų (TV) arba 15 mcg vitamino D, o 70 metų ir vyresniems – 800 TV arba 20 mcg.
Šis tyrimas papildo augančią šūsnį įrodymų apie vitamino D naudą sveikatai, ypač kraujotakos sistemai ir medžiagų apykaitai.
Tyrimą finansiškai rėmė Fogarty tarptautinis centras ir NIH Maisto papildų biuras, Beiruto Amerikos universitetas, Šventojo Juozapo universitetas, Libano nacionalinių mokslinių tyrimų taryba, Mayo klinika ir Odensės universitetinė ligoninė.
Mažos ir didelės vitamino D dozės poveikis
Šiame dvigubai aklame atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime mokslininkai ištyrė 221 šešiasdešimt penkerių metų ir vyresnį asmenį, kurių KMI viršijo 25 ir kurie buvo laikomi turinčiais antsvorio arba nutukusiais.
Jų kraujo serume 25-hidroksivitamino D kiekis buvo nuo 10 iki 30 ng / ml, o tai reiškia, kad vitamino D jų organizme buvo nepakankamai (mažiau nei 30 / ml) arba fiksuotas vitamino D trūkumas (mažiau nei 20 ng / ml).
Visiems dalyviams kasdien buvo skiriama po 250 mg kalcio citrato. Pagal suvartojamo vitamino D kiekį jie buvo suskirstyti į dvi grupes: „mažos dozės grupė“ vartojo 600 TV per dieną kartu su placebo tabletėmis, o „didelės dozės grupė“ vartojo 3750 TV per dieną. Tyrimo dalyviai buvo stebimi vienerius metus.
Tyrimo pabaigoje mokslininkai nustatė, kad vitamino D papildai padėjo sumažinti kraujospūdį.
Nors statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių nebuvo, vidutiniškai po vienerių metų dalyvių sistolinis kraujospūdis (SBP) sumažėjo 3,5 mm Hg, o diastolinis kraujospūdis (DBP) – 2,8 mm Hg. Didelę vitamino D dozę vartojusios grupės tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo šiek tiek labiau nei mažą vitamino D dozę gavusių tiriamųjų.
Tyrėjai taip pat nepastebėjo jokios papildomos naudos dalyviams, vartojantiems didesnę vitamino D dozę.
Buvo nustatyta, kad iš visų dalyvių labiausiai vitamino D papildai padėjo nutukusiems žmonėms ir tiems, kurių organizme vitamino D kiekis buvo mažas.
Mažas vitamino D kiekis siejamas su hipertenzija
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad vitamino D trūkumas susijęs su didesne vyresnio amžiaus žmonių kritimo rizika, taip pat su kai kuriomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze ir pirmojo tipo diabetu.
Kai kuriais tyrimais taip pat nustatyta, kad vitamino D trūkumas gali būti siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant hipertenziją ir širdies ligas, rizika.
Mažas vitamino D suvartojimas taip pat yra susijęs su aukštu kraujospūdžiu vėlesniame amžiuje.
Tyrime nedalyvavusios „EntirelyNourished.com“ prevencinės kardiologijos dietologės ir širdies sveikatos ekspertės Michelle Routhensteine teigimu, turint omenyje kalcio ir vitamino D vaidmenį reguliuojant kraujospūdį, tyrimo rezultatai nestebina.
M. Routhenstein paaiškino, kaip vitaminas D gali paveikti kraujospūdį.
„Vitaminas D dalyvauja renino-angiotenzino sistemos, atliekančios svarbų vaidmenį kontroliuojant kraujospūdį, reguliavime. Kai vitamino D kiekis mažas, renino sekrecija padidėja, o tai, suaktyvinus šią sistemą, gali padidinti kraujospūdį, – aiškino ji „Medical News Today“ (MNT). – Taip pat buvo vartojamas kalcis, kuris dėl savo poveikio kraujagyslių funkcijai padeda reguliuoti kraujospūdį. Padėdamas kraujagyslėms atsipalaiduoti ir palaikyti tinkamą tonusą, kalcis gali būti vienas iš mažesnį kraujospūdį lemiančių veiksnių.“
Kodėl daugiau vitamino D ne visada yra geriau
Ne mažiau svarbi ir kita tyrimo išvada – didesnių nei rekomenduojama vitamino D dozių vartojimas neduoda jokios papildomos naudos širdies ir kraujagyslių sveikatai.
„Daugelis žmonių mano, kad daugiau visada yra geriau, tačiau kalbant apie maistines medžiagas, reikia rasti tinkamą pusiausvyrą savo organizmui, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip laboratorinių tyrimų rezultatai, mityba ir ligos istorija. Tikslas – gauti pakankamai maisto medžiagų, kad patenkintumėme savo poreikius – ne per mažai, bet ir ne per daug“, – komentuodama tyrimo rezultatus sakė M. Routhenstein.
Ji taip pat įspėjo, kad vitamino D papildų nereikėtų vartoti ilgai ir didesnėmis nei reikia dozėmis.
„Ilgą laiką vartojant dideles vitamino D, kuris yra tirpus riebaluose, dozes, gali pasireikšti toksiškumas. Todėl svarbu pasitikrinti vitamino D kiekį ir įsitikinti, jog gauname jo pakankamai“, – sakė ji MNT.
Kalbėdama apie tinkamų vitamino D papildų pasirinkimą, M. Routhenstein pabrėžė, kad ne visi papildai yra vienodi.
„Daugelyje jų yra aliejų, kurie dėl karščio netinkamai laikant ar transportuojant, gali pasidaryti kartūs, – sakė ji. – Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jį vartojant su maistu, kuriame yra riebalų, pagerėja jo absorbcija ir jis tampa veiksmingesnis.“
Tyrimo ribotumai
Tyrimas turi keletą ribotumų, pirmiausia susijusių su imties dydžiu, įvairove ir pagrindinėmis gretutinėmis ligomis.
Tyrime dalyvavo vyresnio amžiaus suaugusieji (vidutinis amžius – 71,1 metų), kurių kūno masės indeksas buvo didelis (vidutinis KMI – 30,2). Be to, tik devyni dalyviai užsiėmė reguliaria fizine veikla.
Tai gali riboti šio tyrimo rezultatų apibendrinamumą kitoms populiacijoms ar amžiaus grupėms. Tą patį galima pasakyti ir apie tyrimo dalyvių rasinę ar etninę įvairovę, todėl jo išvados gali būti nepritaikomos didesnėms, įvairesnėms gyventojų grupėms.
Dalyviai taip pat dažnai sirgo gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija – 48 proc. dalyvių buvo gydomi vaistais nuo hipertenzijos. Be to, kai kurie iš jų gydymą pradėjo jau dalyvaudami tyrime. Tačiau analizė parodė, kad pradėjus vartoti vaistus nuo kraujospūdžio bendri tyrimo rezultatai nepasikeitė. Tai taip pat gali turėti įtakos šių rezultatų apibendrinimo aukšto kraujospūdžio problemos neturintiems asmenims galimybėms.
