Senovės Kinijoje už druską brangesnis buvo tik auksas. Romoje kariai gaudavo „soliariumą“ – piniginę pašalpą druska. Garbingus svečius ir šiandien su „duona ir druska“ sutinkame. Nors druska buvo vertinama nuo seno, reikėtų nepamiršti ir to, kad per didelis jos vartojimas gali sukelti mirtinas ligas.
Natris yra pagrindinė druskos sudedamoji dalis, o žmogaus organizme jis atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, užtikrina raumenų susitraukimus.
Pasak Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus gydytojos kardiologės Vilmos Dženkevičiūtės, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti 3–5 gramus druskos per dieną. Tačiau mityboje apribojus druskos kiekį ir jos gavus mažiau nei 3 gramus, padidėja infarkto, insulto ir kardiovaskulinių susirgimų rizika.
„Visiškai nevartoti druskos mes negalime. Didesnės druskos koncentracijos reikia žmonėms, sergantiems koronarinėmis širdies ligomis, vartojantiems tam tikrus vaistus, kurie išskiria padidintą natrio kiekį su šlapimu. Tie žmonės kartais turi vartoti didesnius kiekius druskos“, – teigia kardiologė.
Būtina organizmui
Nors druska yra vadinama baltąja mirtimi ir žmonės stengiasi jos vartoti kuo mažiau, tačiau, anot V. Dženkevičiūtės, mūsų organizmui ji yra būtina. Vis dėlto, didžioji dalis druskos į mūsų organizmą patenka su sūriais ir raugintais produktais, todėl tokį druskos kiekį yra sunkiau sukontroliuoti.
„Kartais naudojami tam tikri druskos pakaitalai, kurie turi didesnį natrio kiekį. Tai yra dar kenksmingiau žmonėms. Pavyzdžiui, kad maistas atrodytų gražiai, patraukliai, yra naudojamas natrio glutamatas. Netgi tam tikruose produktuose, pavyzdžiui, kepiniuose ar saldžiuose produktuose, saldumo skoniui sustiprinti dažnai gamintojai papildomai įdeda druskos. Net 100 gramų tradicinės lietuviškos duonos yra iki 3 gramų druskos, o tai iš esmės yra dienos norma“, – sako pašnekovė.
Jei kiekvienas žmogus neviršytų rekomenduojamos druskos dozės, kasmet pasaulyje būtų galima išvengti 2 mln. mirčių.
Siekdama mažinti druskos suvartojimą, 2008 m. Anglijos miesto Stokporto merija išleido įsaką, kuriame buvo nurodyta, kad visos miestelio druskinės vietoj 10 privalo turėti tik 5 skylutes. Rezultatai, tikriausiai, buvo puikūs, nes šiandien tų skylučių druskinėje teliko trys.
Gydytojos teigimu, suvartojus didesnį druskos kiekį, yra padidinamas kraujospūdis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad druska veikia ir kitus organus, pavyzdžiui, odą. Padidėjęs natrio kiekis sulaiko skystį, todėl atsiranda įvairūs odos patinimai, yra pažeidžiamos kraujagyslės.
„Gali sutrikti endotelio funkcija, t. y. gali pakisti kraujagyslės vidinio sluoksnio susitraukimai. Padidėja įvairūs kiti parametrai – oksidacinis stresas, uždegiminiai rodikliai, kurie skatina aterosklerozę. Gali atsirasti inkstų pažeidimai, kurie vystysis per hormonines sistemas. Netgi tiesiogiai yra pažeidžiamos smegenys. Japonai, kurie daugiausia suvartoja druskos, turi didžiausią kiekį insultų, ir tai yra susiję su didesniu druskos vartojimu“, – pastebi kardiologė.
Anot V. Dženkevičiūtės, kai yra aukštesnis kraujospūdis ar jo nepavyksta sureguliuoti, reikėtų vartoti mažesnį kiekį druskos.
„Palinkėčiau visiems sveikiau maitintis, daugiau judėti, saikingai vartoti įvairius nerekomenduojamus produktus, tokius kaip druska, cukrus, alkoholis ir, jei įmanoma, iš viso nerūkyti“, – sako pašnekovė.
Visą įrašo galite peržiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sveikatos sezonas“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
