Pernai Lietuvos gyventojai suvartojo mažiausiai alkoholio per pastarąjį dešimtmetį, skelbia Valstybės duomenų agentūra (VDA). Išimtis – 2021 pandemijos metai. Keli Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai sukritikavo šią statistiką.
VDA duomenimis, pernai vienam gyventojui (nuo 15 metų amžiaus) teko 11 litrų legalaus absoliutaus alkoholio. Tai yra 0,2 litro mažiau nei 2022 metais.
Pasak agentūros atstovės Daivos Jurelevičienės, didžiausią suvartojamo alkoholio dalį sudarė stiprieji spiritiniai gėrimai. Na, o labiausiai išaugo alaus pardavimas. Palyginti su 2022 metais, jo parduota 6 proc. daugiau.
Ji paminėjo, kad alkoholinių gėrimų kaina pernai išaugo net 11 proc. Tai lėmė didesnis akcizo mokestis. Tačiau nežymiai augo ir gyventojų perkamoji galia.
„Labiausiai pernai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – beveik 15 proc. Mažiausiai brango trauktinės – 7 proc.
Net 14,5 proc. pernai išaugo alkoholinių gėrimų importas. Tuo metu Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamyba smuko“, – informavo agentūros atstovė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pasidžiaugė duomenimis: „Pagaliau Lietuva nebebus vadinama prasigėrusia tauta ar viena labiausiai geriančių pasaulyje.“
Komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė uždavė retorinį klausimą, ar galime tikėti šia statistika, mat į ją neįtraukta, kiek lietuviai alkoholinių gėrimų atsiveža iš Lenkijos prekybos centrų.
Kitas parlamentaras Aurelijus Veryga paantrino, kad pateiktuose duomenyse neatspindėtas nelegaliai atgabentas ir namuose pagamintas alkoholis.
Mažėja ir stiprių, ir silpnesnių alkoholinių gėrimų vartojimas
LRT.lt primena, kad Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. alkoholio suvartota 0,2 litro mažiau nei 2022 m. 2023 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio.
Mažmeninėje prekyboje spiritinių, fermentuotų gėrimų ir vyno parduota mažiau (atitinkamai 0,8 proc. ir 4,2 proc.), alaus – 6 proc.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2023 m. padidėjo 10,6 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus (14,7 proc.), importinis alus – 13,7 proc., vermutas – 13,2 proc., vaisių vynas – 10,6 proc., putojantis vynuogių vynas – 10 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 9,7 proc., trauktinės – 6,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Higienos instituto duomenimis, 2023 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27 tūkst. asmenų, arba 2 tūkst. daugiau negu 2022 m. 100 tūkst. gyventojų teko 944 sergantys asmenys (2022 m. – 885).
Dažniausiai buvo registruojama priklausomybė nuo alkoholio (688,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (150,9 atvejo), alkoholinė kepenų liga (125,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (82,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Higienos instituto duomenimis, 2023 m. 625 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 21 mažiau negu 2022 m.
Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (48,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (25,4 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (9,4 proc.).
Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 2,3 karto viršijo moterų. 2023 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 20 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2022 m. – 21,3), kaimo – 25,5 (2022 m. – 26).
