Šiemet kaip niekad gausiai išsiritę uodai gali sugadinti ne tik poilsį gamtoje, bet ir sudaryti sąlygas išsivystyti odos infekcijai ar įkyriam niežuliui. Gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis pataria, kokias medicinines priemones naudoti nuo uodų ir kitų kraujasiurbių įkandimų.
LRT.lt skaitytojas Jonas sako, kad šėlstant uodams jo iškylos į gamtą baigiasi gumbais ant odos: „Kiekvieno įgėlimo vietoje susiformuoja nemažas raudonas gumbas. Tą vietą labai niežti. Diskomfortas trunka net iki kelių parų.“
Jis klausia, ar yra veiksmingų priemonių būklei pagerinti.
Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas, gydytojas dermatovenerologas T. Raudonis LRT.lt pasakoja, kad žmogui įkandęs uodas savo kūną pripildo aukos kraujo, o atgal įšvirkščia seilių baltymų, kurie ir sukelia niežėjimą bei odos patinimą.
„Audringesnis imuninis atsakas dažniau būna žmonėms, kurie turi polinkį į šienligę, dilgėlinę, atopinį dermatitą. Aš kalbu ne tik apie uodų, bet ir kitų vabzdžių įkandimus. Pavyzdžiui, aklių, sparvų, bimbalų“, – sako gydytojas.

T. Raudonis sako, kad, įkandus uodui ar kitam kraujasiurbiui, visų pirma reikėtų tą vietą nuplauti šiltu vandeniu su muilu ir uždėti ledo kompresą. Labai svarbu stengtis nesikasyti, nedraskyti, nes galima užkrėsti įvairiomis infekcijomis.
„Po oda patekusios uodų seilės turi kraują skystinančių medžiagų. Jeigu mes kasysime, nuodai paplis didesniame kūno plote ir nulems dar stipresnę neigiamą reakciją. Patarčiau šiek tiek patrankyti tą vietą su ranka. Tai turėtų bent kiek sumažinti niežulį“, – pataria medikas.

Lengvos alerginės reakcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą: įkandimo vieta nežymiai patinsta, parausta, šiek tiek niežti, gali pasireikšti kaitimo pojūtis. Šios indikacijos nėra pavojingos sveikatai ir beveik visais atvejais išnyksta per kelias dienas, tačiau ką daryti, jei reakcija ūmi?
Gydytojas rekomenduoja po ranka turėti gelio, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos – dimetindeno maleato. Šis vaistinis preparatas pasižymi antialerginiu poveikiu. Vaistas sumažina patinimą, labai malšina niežėjimą ir odos dirginimą bei turi lokalų anestezuojamąjį poveikį.
„Jeigu nepadeda šie būdai ir preparatai, galima kreiptis į gydytoją ir įsigyti efektyvų receptinį tepalą su gliukokortikosteroidu. Labai stiprų niežulį malšina ir geriami antihistamininiai vaistai“, – sako specialistas.

T. Raudonis pabrėžia, kad kartais dėl uodų įkandimų gali tekti kreiptis ir į ligoninės Skubios pagalbos skyrių.
„Sunkesnės reakcijos: išplitęs patinimas, kai sutinsta bei parausta visa galūnė, jaučiamas skausmas, pakyla temperatūra. Kartais tokiais atvejais vien vaistų bei vietiškai veikiančių antialerginių tepalų gali nebepakakti ir reikia gydytojo apžiūros.
Dar sunkesnių alerginių reakcijų galimos pasekmės – anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, burnos, gerklės ar veido tinimas, silpnumo jausmas, lydimas galvos svaigimo. Pajutus išvardytus simptomus, būtina skubiai kreiptis pagalbos“, – pabrėžė gydytojas.






