Dėl knarkimo sukeltų pasekmių gali atsirasti mieguistumas, padidėti infarkto ar insulto rizika, o knarkti gali ne tik suaugę, bet ir vaikai. Visgi kartais užtenka susitvarkyti savo gyvenimo būdą ir problema gali būti išspręsta. LRT RADIJO laidoje „10–12“ apie knarkimą, jo žalą ir kada vertėtų kreiptis į specialistus pasakoja gydytoja otorinolaringologė Sigita Padvariškytė-Brusokė.
Knarkimo priežastys
Otorinolaringologės teigimu, į specialistus reikėtų kreiptis tada, kai miego metu atsiranda kvėpavimo sustojimų epizodų. Anot jos, tada galima įtarti obstrukcinę miego apnėją, kuri gali pasireikšti ir vaikams.
„Knarkimo garsas atsiranda tuomet, kai oras praeina pro atsipalaidavusius ryklės audinius ir jie suvibruoja. Tuomet atsiranda tas knarkimo garsas. Knarkti gali ne tik suaugę, bet ir vaikai. Jeigu knarkimas yra intensyvus ir yra įtarimų dėl obstrukcinės miego apnėjos, kai atsiranda kvėpavimo sustojimo epizodai miego metu, reikia kreiptis į specialistus“, – sako gydytoja.
Kartu ji pabrėžia, kad miego apnėja gali pasireikšti ir vaikams, todėl tėvams yra svarbu stebėti savo atžalas.
Pasak S. Padvariškytės-Brusokės, knarkimas sergant miego apnėja gali atsirasti dėl anatominių priežasčių.
„Kai yra paprastasis knarkimas, tai suvirpa minkštasis gomurys. Kai kalbame apie obstrukcinę miego apnėją, tai kvėpavimo sutrikimus ir knarkimą gali sukelti įvairios anatominės priežastys. Žmogus yra sudėtingas, tų priežasčių gali būti daug, pavyzdžiui, knarkimas gali atsirasti dėl kreivos nosies pertvaros, labai padidėjusių nosies kriauklių, minkštojo gomurio pakitimų, jeigu jie praplatėję yra arba pats liežuvėlis yra labai pailgėjęs. Taip pat knarkimą gali sukelti labai aukšta liežuvio šaknies padėtis, didelė liežuvinė tonzilė. Kartais knarkimą gali sukelti ir antgerklis, kuris užkrenta“, – vardija gydytoja otorinolaringologė.
Anot jos, pacientai dažniausiai kreipiasi paskatinti kitų žmonių arba tada, kai patys pabunda nuo savo knarkimo.
„Pacientai ateina paskatinti kitų žmonių, bet ateina ir patys, kai pabunda nuo savo knarkimo. Jeigu žmogui kyla įtarimas, tai telefone yra programėlių, kurias miego metu galima įsijungti, įsirašyti ir parodyti specialistams“, – stebėjimo būdais dalijasi pašnekovė.
Gali pasireikšti mieguistumas
S. Padvariškytės-Brusokės teigimu, dėl miego metu pasireiškusių kvėpavimo sustojimų gali atsirasti mieguistumas.
„Tada mažėja deguonies įsisotinimas kraujyje ir smegenyse, o žmogus dienos metu gali jaustis mieguistas. Didėjant problemai mieguistumas tampa intensyvesnis. Galima pasiekti tokį lygį, kai žmogus gali užmigti sėdėdamas arba vairuodamas. Taip pat kyla rizika susirgti kitomis ligomis: infarktu, insultu, širdies kraujagyslių ligomis“, – tikina gydytoja.
Knarkimą gali lemti ir per didelis kūno svoris, pastebi otorinolaringologė.
„Jeigu kūno masės indeksas yra didelis, miegojimas ant šono gali ir nebepadėti. Aišku, reikėtų pasižiūrėti ir kvėpavimo takus bei rasti priežastį. (...) Galima telefonu įrašyti knarkimo garsą ir duoti gydytojai pasiklausyti, ar tai yra miego apnėja“, – sako pašnekovė.
Reikia pradėti nuo savęs
Gydytoja sako, kad knarkimo priežasčių reikėtų ieškoti kiekvienam asmeniškai, kartu ji siūlo atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą, jį koreguoti..
„Pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs: susitvarkyti miego režimą, keltis ir eiti miegoti panašiu metu. Tie, kurie dirba naktinį darbą, yra didesnėje rizikoje. Taip pat reikėtų susireguliuoti kūno svorį, aktyviai gyventi. Galima miegoti ant šono ar aukštesnės pagalvės. Galima po nugara pasidėti kamuoliukų, kad būtų išugdytas įprotis miegoti ant šono“, – patarimais dalijasi otorinolaringologė.
Anot S. Padvariškytės-Brusokės, kai nepadeda gyvenimo rutinos pokyčiai, tik tada galima pereiti prie tyrimų.
„Tyrimų metu nustatoma, ar tikrai knarkimas atsiranda dėl anatomijos, nes gali būti ir dėl problemų su galvos smegenimis. (...)
Apnėją galima palengvinti, tačiau viskas prasideda nuo gyvenimo būdo keitimo ir baigiasi chirurgija. Suderinus šiuos du dalykus galime padėti, o kokia chirurgija – priklauso jau nuo to, ką chirurgas randa“, – teigia pašnekovė.
Gydytojos teigimu, kitos siūlomos priemonės, skirtos knarkimui mažinti, paprastai nėra veiksmingos.
„Dažnu atveju siūlomos priemonės gali būti pasipinigavimas, nes įvairūs purškalai nėra pagrįsti mokslu. Reikia įsivertinti, kodėl reikia nosies plėtėjų – galbūt nosies pertvara kreiva. Būna burnos įdėklai, tačiau gali būti įvairių pasekmių, nes reikia atiderinti, specialiai juos gaminti. Jeigu problema nėra rimta, siūlau pasirinkti chirurginį būdą. Po operacijos gijimas yra greitas“, – teigia otorinolaringologė.
Viso pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidoje „10–12“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
