Santaros klinikų medikai sunerimę – vaikų skiepų apimtys nuo infekcinių ligų tymų ir kokliušo kiekvienais metais vis mažėja, o klinikinių atvejų, kai nepaskiepyti ir sunkiai susirgę vaikai ir kūdikiai atsiduria reanimacijoje, daugėja.
Vaikų ligoninės skyriuose – atgimusios infekcijos
Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė sako, kad Lietuvoje grįžta infekcinės ligos, apie kurias jau buvome pamiršę.
„Tai, ką mes matome ligoninių vaikų skyriuose, mus baugina. Tai didelis žingsnis atgal. Mes prarandame dešimtmečiais kurtą pažangą, kurią pasiekėme skiepais per daug metų. Viskas tarsi smėlis byra rankose.
Pavyzdžiui, ūmi infekcinė liga kokliušas. Jos atvejų ligoninėje nematėme daugybę metų. Tačiau vien per šiuos kelis metų mėnesius užfiksuotas ne vienas ligos atvejis. Net šiuo metu Santaros klinikų Intensyvios terapijos skyriuje gydomas kokliušu užsikrėtęs vaikas, kuris yra ypač sunkios būklės.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams. Neskiepytam kūdikiui rizika susirgti labai sunkia kokliušo forma yra didelė. Deja, bet ne taip seniai Lietuvoje buvo fiksuota ir kūdikio mirtis nuo kokliušo“, – sako medikė.
Pasak gydytojos, tiek kokliušas, tiek tymai neskiepytam vaikui gali peraugti į labai sudėtingas būkles ir baigtis vaiko mirtimi. Kai kuriais atvejais vaikas gali likti neįgalus arba liga gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai ir vystymuisi“, – tėvus perspėja medikė.
Pakanka menkos kibirkšties, kad įvyktų infekcijos protrūkis
Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė pabrėžia neraminančius vakcinacijos skaičius.
„Šiuo metu nuo tymų paskiepyta maždaug 85 proc. vaikų, o turėtų būti 95 proc. Tokio didelio nevakcinuotų vaikų skaičiaus nėra buvę. Imli infekcijai visuomenės dalis auga. Pakanka menkos kibirkšties, kad įvyktų protrūkis. Pavyzdžiui, vienas tymais sergantis pacientas gali užkrėsti iki aštuoniolikos imlių infekcijai žmonių“, – perspėja infekcinių ligų gydytoja.
Kada skiepyti nuo kokliušo ir tymų?
Medikė ragina visus tėvus prisiimti atsakomybę už savo atžalas ir laiku paskiepyti vaikus.
„Vaikus vakcinuoti atsisakantys tėvai dažnai baiminasi šalutinių vakcinos poveikių, tačiau per daug metų visi galimi šalutiniai poveikiai yra puikiai žinomi, o ir pasitaiko jų itin retai. Jeigu vakcina turėtų daug šalutinių poveikių, o jos pasekmės būtų baisesnės nei pačios ligos, niekas tokių vakcinų ir nesiūlytų“, – teigia vaikų gydytoja.
Pasak specialistės, nuo kokliušo kūdikiai turėtų būti skiepijami dviejų mėnesių amžiaus. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis turi gauti tris vakcinos dozes.
Nuo tymų vaikas turi būti paskiepytas antraisiais gyvenimo metais. Antrą dozę jis gauna vėliau – šešerių arba septynerių metų.
Svarbu pabrėžti, kad kūdikiai iki vienerių metų itin imlūs tymų infekcijai, todėl visa šeima turėtų būti pasiskiepijusi nuo tymų.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja:
Kas yra kokliušas?
Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali būti pavojingų komplikacijų.
Kas yra ligos sukėlėjas?
Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, šie toksinai pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Nors mikroorganizmai nepatenka į kraujotaką, jie labai sutrikdo kvėpavimo takų veiklą.
Kaip užsikrečiama kokliušu?
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų.
Daugiausia sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausia serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus vaikų grupėje.
Kokie yra kokliušo simptomai?
Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuolinis. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių spastinio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Jiems daug dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip išvaržos, pneumonijos ar encefalopatijos.
Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, lemiantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.
Kas yra tymai?
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar ne visomis reikalingomis dozėmis paskiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir imunosupresiniams asmenims. Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai yra viena lengviausiai plintančių ligų.
Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7–18–21d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38–39 °C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmių. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, jo neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–7 ligos dieną. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, bėrimas po savaitės išnyksta.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
