„Žmogus senas tiek, kiek senos jo kraujagyslės“ – toks pasakymas plačiai prigijęs tarp medikų. Atsispirdami nuo jo, lietuvių tautos pavadinti jauna toli gražu negalėtume – apie pusę visų mirčių mūsų šalyje sukelia būtent širdies ir kraujagyslių ligos. Nors rizikos veiksniai, dėl kurių šios ligos pasireiškia, visiems puikiai žinomi, sąmoningumo labiau rūpintis savo sveikata visuomenėje vis dar trūksta.
Kaip aiškina LRT RADIJO kalbintos ekspertės, medicina nuolat ieško sprendimų, kaip labiau padėti žmogui, tačiau padėti sau privalo norėti ir pats žmogus. Visgi neretas pacientas net atsisako gerti paskirtus vaistus, mat nenori pasijusti senas.
Lietuvoje sergamumas viršija Europos vidurkį
Palyginti su 20 amžiaus pradžia, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė dabar yra kone padvigubėjusi – nuo 40 metų šoktelėjo iki beveik 80-ies. Tai susiję su daugybe įvairių veiksnių, tarp kurių neabejotinai yra ir patobulėjusi medicina. Visgi šiai ir toliau sparčiai žengiant į priekį, žmonių gyvenimo trukmė prie 100 ar 120 metų neartėja. Kodėl?
Nemažai daliai planetos gyventojų sulaukti gilios senatvės neleidžia širdies ir kraujagyslių ligos. Ne išimtis yra ir Lietuva, kur statistika šiuo požiūriu yra net prastesnė nei kitose išsivysčiusiose šalyse, LRT RADIJUI sako kardiologė Jolita Badarienė.
„Iš tikrųjų Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių dėl mirtingumo ir sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis. Pagal Higienos instituto paskaičiavimus, 2022 metais tai buvo viena ryškiausių, dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų: vyrų vidutiniškai buvo 48 proc., moterų – 58 proc.
(...) Palyginti su kitomis Europos šalimis, mes viršijame tą leistiną vidurkį. Mūsų žmonių gyvenimo trukmė yra mažesnė nei Europos vidurkis: vyrų – vidutiniškai 12 metų, moterų – 6 metais“, – laidoje „Minties eksperimentai“ pasakoja Vilniaus universiteto (VU) docentė.
Anot pašnekovės, rizikos veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligas, ko gero, yra žinomi visiems. Visų pirma, tai – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, aukštas cholesterolis ir rūkymas. Šiuos tradicinius faktorius dabar jau vejasi ir kiti – mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, nutukimas, blogas miegas, nuolatinė psichologinė įtampa.
„Tarp Lietuvos gyventojų tie rizikos veiksniai yra gana ryškūs. Na, tarkime, Lietuvos populiacijoje yra apie 90-93 proc. žmonių, kurie turi pakitusius lipidus“, – tikina J. Badarienė.
Kaip pažymi VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė, kategoriškai sakyti, kad lietuviai turi kažkokį genetinį polinkį ar į aukštą cholesterolį, ar apskritai į širdies ir kraujagyslių ligas, kažin, ar būtų galima.
„Kad būtų lietuvių tauta pasmerkta turėti didelį cholesterolį ir mirti nuo kraujagyslių ligų, tokio tyrimo neteko matyti. Manau, kad labai sunku atskirti genetinį polinkį ir mūsų kasdienybę, tą mūsų tradicinį maistą, kuris irgi turi labai daug įtakos. Manau, kad čia yra kompleksiniai dalykai“, – teigia biochemikė.
„Vis tik labai daug priklauso nuo paties žmogaus – kaip jis gyvena, kiek indėlio įdeda į savo sveikatos gerovę“, – priduria kardiologė J. Badarienė.
Vaistų vartojimas siejasi su senatve
Pasak VU docentės J. Badarienės, sąmoningumo labiau rūpintis savo sveikata mūsų visuomenėje vis dar trūksta. Neretai, net ir žinodami, kad jų tyrimai nerodo tokių rodiklių, kokie turėtų būti, žmonės į tai numoja ranka.
„Kalbant apie cholesterolį, čia jau yra džiazas medicinoje. Iš tikrųjų mes nejaučiame padidėjusio cholesterolio koncentracijos. Nuėjusiam pas gydytoją [pacientui] nustatoma padidėjusi cholesterolio koncentracija, o jis ir pagalvoja: „Taigi ir kaimynui, ir draugei nustatė, na ir kas?“ – LRT RADIJUI kalba kardiologė.
Tokį pat atsainumą žmonės dažnai parodo ir specialistų prašymams mesti rūkyti, nors ir įrodyta, kad rūkymas drastiškai didina sergamumą įvairiomis ligomis. Kaip nurodo VU Gyvybės mokslų centro specialistė M. Tomkuvienė, svarbu pabrėžti, jog, kalbėdami apie rūkymą, omenyje turime ne tik tradicines, bet ir šiuo metu populiarias elektronines cigaretes.
„Rūkymas jau toks gal ir senas žodis, dabar yra „veipinimas“. Noriu priminti, kad tai nėra skirtingi dalykai. (...) Man teko neseniai dalyvauti epigenetikų (mokslininkų, tyrinėjančių genų raišką – LRT.lt) draugijos dideliame tarptautiniame kongrese.
Vienas iš pranešimų buvo labai įdomus tuo, kad lygino epigenetinių veiksnių išsiderinimą rūkantiems ir „veipinantiems“ žmonėms. Skirtumas buvo – rūkantys tradicines cigaretes gauna šiek tiek didesnį poveikį, (...) bet „veipinantys“ irgi paveikia savo epigenetinius procesus“, – teigia laidos „Minties eksperimentai“ viešnia.
Kalbėdama apie kitą tradicinį rizikos veiksnį, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, kardiologė J. Badarienė pažymi, kad dažniausiai jam pakankamai dėmesio neskiria jaunesni žmonės. Jiems vaistų nuo šios būklės vartojimas tarsi asocijuojasi su senatve.
„Dalis pacientų labai dažnai jaučia galvos skausmus pakaušio srityje, jiems pulsuoja smilkinkauliuose. Aš sakau: jie turi Dievo duotą apsaugą, jaučia tai ir eina pas gydytoją. (...) Tada paskiria vaistus gydytojas, pakoreguoja spaudimą (...) ir pacientas jaučiasi geriau.
Bet yra dalis pacientų, kurie nejaučia padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Jūs pagalvokite – esi pakankamai jaunas, dirbi, užsiėmęs ir nejauti nieko. Tą spaudimą netyčia dažniausiai randa. (...) Bet [tokie pacientai] tikrai nesiruošia gerti vaistų.
Vaistų gėrimas jiems turbūt duoda tokį psichologinį supratimą, kad aš jau senas, jau man reikia vaistus gerti, aš ligotas. Pastebiu iš tikrųjų, kad daug sunkiau yra [kraujo spaudimą] koreguoti tiems, kurie nesijaučia blogai“, – pasakoja specialistė.
Proveržio tikimasi iš RNR technologijų
Kaip aiškina VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė M. Tomkuvienė, šalia to, jog žmonės yra skatinami labiau rūpintis savo sveikata, ieškoma ir inovatyvių gydymo būdų, kaip padėti pacientams, jau susidūrusiems su vienokia ar kitokia širdies ir kraujagyslių liga.
„Kadangi kardiovaskulinės ligos yra labai dažna problema visame pasaulyje, mokslininkai skiria tam labai daug dėmesio. (...) Tūkstančiai mokslininkų, tūkstančiai laboratorijų dirba ta linkme, kad surastų vis geresnes terapijas, vis geresnius vaistus, (...) yra prisikūrę įvairių pelių, širdies ligų, ląstelių modelių“, – tvirtina biochemikė.
Anot pašnekovės, manoma, jog ateityje proveržį šių ligų gydyme turėtų sukelti terapija, pagrįsta RNR technologijomis. Šios buvo sėkmingai panaudotos ir COVID-19 pandemijai suvaldyti.
„RNR molekulėje galima užkoduoti labai įvairią informaciją. Kaip pandemijos metu vakcinose buvo užkoduota, koks virusas ateina ir kokio reikia saugotis, tai lygiai taip pat galima užkoduoti informaciją ląstelėms, ką joms reikia daryti, kad jos atsijaunintų arba kad cholesterolio apykaitos ratas pasikeistų į pozityvesnę organizmui pusę“, – kalba laidos „Minties eksperimentai“ viešnia.
Anot jos, Europos Sąjungoje jau yra patvirtintas vienas vaistas, taikomas RNR terapijoje. „Tai yra RNR molekulė, kuri sustabdo gamybą tokio baltymo, kuris dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Jis lemia, kad cholesterolio daugiau būna kraujyje.
Jeigu mes tą baltymą RNR pagalba pristabdome, tada kepenų ląstelės cholesterolį gaudo iš kraujo ir praryja į ląstelių vidų. Taip sumažinamas cholesterolio kiekis kraujagyslėse ir dėl to mažėja kraujagyslių pažeidimų tikimybė“, – teigia dr. M. Tomkuvienė.
Tiesa, priduria ji, kol kas šie vaistai – dar labai brangūs, viena jų dozė kainuoja tūkstančius eurų. Dar daugiau – net porą milijonų eurų – pakloti reikėtų norint gydymo, kurio metu aukšto cholesterolio problema sprendžiama genų žirklėmis.
„Jeigu nusileidžiame iki molekulinio lygio, gali būti labai įvairių priežasčių, kodėl tas cholesterolis padidėja. Kai kurie žmonės turi specifines genetines mutacijas, dėl ko pas juos cholesterolio metabolizmas pakinta. Būna šeimoje paveldimos cholesterolio ligos, kur jau nuo jauno amžiaus tai būna tikrai didelis rizikos veiksnys“, – genų įtaką cholesteroliui paaiškina specialistė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Minties eksperimentai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
