Įprastą peršalimo pūslelinę sukeliantis virusas gali kelti didesnę Alzheimerio ligos riziką. Atlikus ilgalaikį daugiau nei tūkstančio septyniasdešimtmečių Švedijos gyventojų tyrimą nustatyta, kad užsikrėtusiesiems I tipo paprastojo herpeso virusu (HSV-1) rizika susirgti demencija yra dvigubai didesnė, rašo „Science alert“.
Tyrime pastebėta, kad sąsajos išliko, nepriklausomai nuo dviejų šiandien žinomų aiškiausių Alzheimerio ligos indikatorių: amžiaus ir APOE-4 vadinamo genetinio varianto. Tai yra naujausi duomenys, leidžiantys manyti, kad kai kurios paplitusios virusinės infekcijos gali būti neįvertinta kognityvinių funkcijų silpimo priežastis.
Šiuo metu maždaug 80 proc. suaugusiųjų Švedijoje turi HSV-1 antikūnų (kai kurie apie tai žino, kiti – ne), o tai reiškia, kad jų imuninė sistema kažkuriuo metu praeityje buvo susidūrusi su patogeniniu virusu.
Daugeliui sergančiųjų burnos herpesu simptomai niekada nepasireiškia, kitiems kartkartėmis pasireiškia uždegimo paūmėjimai ir aplink burną bei lūpas iškyla pūslelės. Nepriklausomai nuo to, kaip visą gyvenimą trunkanti infekcija pasireiškia išoriškai, Švedijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad HSV-1 gali turėti klastingą poveikį organizmo viduje.
„Džiugu, kad rezultatai patvirtina ankstesnių tyrimų išvadas, – sako epidemiologė Erika Vestin iš Upsalos universiteto Švedijoje. – Atliekant tyrimus gaunama vis daugiau įrodymų, kad herpes simplex virusas yra demencijos rizikos veiksnys.“
Pagrindinės demencijos priežastys yra viena iš intensyviausiai tyrinėjamų šiuolaikinio medicinos mokslo paslapčių.
Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos rūšis, kuriai dažnai, bet ne visada, būdingos neįprastos baltymų sankaupos smegenyse.
Jau daugelį metų neurologai ir vaistų tyrėjai daug dėmesio skiria šių sankaupų prevencijai, taip tikėdamiesi sumažinti kognityvinių funkcijų silpimą, tačiau kol kas nesėkmingai.
Kai kurie ekspertai dabar mano, kad tai tėra „dėmesį nukreipiantis manevras“. Jų įsitikinimu, šios sankaupos turi visas priežastis egzistuoti smegenyse. Jos gali atlikti svarbų vaidmenį centrinės nervų sistemos imuninio atsako procese, taisydamos pažeidimus arba neleisdamos patogenams padaryti žalos.
Todėl kai kurios Alzheimerio ligos formos gali būti nekontroliuojamo gynybinio atsako į įsibrovusius mikrobus požymis.
Mintis, kad infekcijos gali sukelti kai kurias Alzheimerio ligos atmainas, pirmą kartą buvo iškelta dar 1907 m., tačiau mokslo bendruomenė daugelį dešimtmečių į šią hipotezę nekreipė dėmesio arba vertino ją „itin priešiškai“. Tik visai neseniai ji tapo priimtina kaip galimas žingsnis pirmyn.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mirusių Alzheimerio liga sirgusių pacientų smegenyse pirmą kartą buvo aptiktas neįprastas HSV-1 DNR kiekis. Vėliau, 2008 m., mokslininkai nustatė, kad HSV-1 DNR yra 90 proc. Alzheimerio liga sirgusių pacientų smegenyse susidariusių baltyminių plokštelių. Be to, 72 proc. smegenyse esančios HSV-1 DNR buvo rasta būtent šiose plokštelėse.
Tyrimo išvadose teigiama, kad imuninis atsakas į herpeso virusą yra glaudžiai susijęs su kognityvinių gebėjimų silpnėjimu.
Šiais metais atlikus maždaug 500 000 medicininių įrašų tyrimą nustatyta, kad kai kurios sunkios virusinės infekcijos, pavyzdžiui, encefalitas ir pneumonija, gali padidinti neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga, riziką.
Nepaisant to, iki šiol vis dar nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tokie patogenai, kaip HSV-1, turi įtakos kognityvinių gebėjimų silpnėjimui. Nors šiandien tai stebime vis dažniau, anksčiau į neurologijos tyrimų grupes nebuvo įtraukiami mikrobiologijos ar virusologijos specialistai.
Kai kurie tyrimai parodė, kad HSV-1 antikūnai yra susiję su demencijos rizika, tačiau kitose analizėse toks ryšys nebuvo nustatytas.
Švedijos Upsalos ir Umeo universitetų tyrėjai, ilgesnį laiką stebėdami jaunesnius pacientus ir analizuodami juos pagal amžių, išsprendė šią painiavą.
Iš visų 1002 suaugusių tyrimo dalyvių, kuriuos jie stebėjo 15 metų, 82 proc. turėjo HSV-1 antikūnų. Šiems pacientams demencija tyrimo metu išsivystė du kartus dažniau nei tiems, kurie neturėjo HSV-1 antikūnų.
Įdomu tai, kad HSV-1 antikūnų poveikis neturėjo įtakos genetinį rizikos veiksnį APOE-4 turinčių dalyvių kognityviniams gebėjimams.
Šios išvados prieštarauja ankstesnių tyrimų duomenims, kad APOE genetinis variantas gali sustiprinti galimą HSV-1 poveikį smegenų imuniniam atsakui.
„Šis konkretus tyrimas ypatingas tuo, kad jo dalyviai yra maždaug vienodo amžiaus, todėl rezultatai yra dar patikimesni, nes amžiaus skirtumai, kurie kitu atveju yra susiję su demencijos išsivystymu, negali turėti įtakos jo rezultatams“, – aiškina E. Vestin.
Ji kartu su kolegomis ragina atlikti atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus ir išsiaiškinti, ar gydymas nuo herpeso gali padėti išvengti demencijos arba atitolinti jos pradžią. Tačiau ankstesnes klinikinių tyrimų paraiškas dėl antivirusinių vaistų ir demencijos tyrimų finansavimo institucijos atmetė.
Vienas iš pirmųjų ir šiuo metu vis dar tebevykdomas II fazės klinikinis tyrimas dėl herpeso gydymo poveikio Alzheimerio ligai, turi būti baigtas 2024 m. gruodį.
Tokie rezultatai „gali paskatinti demencijos mokslinius tyrimus, siekiant gydyti ligą ankstyvoje stadijoje įprastais vaistais nuo herpeso viruso arba tokiu būdu užkirsti kelią ligai, kol ji dar nepasireiškė“, – tikisi E. Vestin.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Alzheimer`s Disease“.
