Pasibaigus Švedijos karalienės Silvijos slaugos apdovanojimų finalui paaiškėjo, kad šiemet garbė atstovauti Lietuvai priėmime Stokholme atiteko Vilniaus kolegijos Slaugos katedros vedėjai Jurgitai Stankūnienei. 25 metus slaugytoja dirbanti moteris pasiūlė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.
LRT RADIJUI specialistė papasakojo, kaip gimė mintis tokiai priemonei, kaip dar būtų galima priartinti slaugą prie šiuolaikinio žmogaus poreikių ir kokie yra jos paskaitas lankantys būsimieji slaugytojai.
Išradimas užtikrintų pacientų savarankiškumą
Kaip laidoje „10–12“ aiškina J. Stankūnienė, Švedijos karalienės Silvijos slaugos konkursas Lietuvoje organizuotas ketvirtąjį kartą. Jo idėja – paskatinti specialistus ieškoti būdų, kaip efektyviau padėti slaugomiems pacientams. Švedijos monarchė konkursą įsteigė jos mamai susirgus demencija. Tuomet ji pastebėjo, kad slaugos sričiai dar tikrai yra kur tobulėti.
„Kiekvienais metais aštuoniose šalyse yra išrenkama po vieną idėją. Su ta idėja (...) vykstama į Švediją, į priėmimą pas karalienę, ir ten ta idėja [būna] pristatoma“, – sako LRT RADIJO pašnekovė.
Šiemet į finalą Lietuvoje pateko net dvi J. Stankūnienės pasiūlytos idėjos. Viena jų – sergantiems žmonėms pritaikytas higienos stalelis su prausimosi instrukcija – ir buvo pripažinta geriausia. Pasak slaugytojos, šis įvertinimas jai reiškia išties labai daug.
„Kai išgirdau, kad šiais metais viena iš mano pateiktų idėjų išrinkta geriausia, tikrai buvau labai sujaudinta. (...) [Tai rodo, kad] galiu kalbėti apie slaugą daug daugiau, kūrybiškiau, ieškoti inovacijų, galimybių“, – atvirauja Vilniaus kolegijos Slaugos katedros vedėja.
Anot specialistės, mintis sukurti higienos stalelį jai kilo bedirbant praktiškai. Ketvirtį amžiaus pacientus prižiūrinti moteris pastebėjo, jog užtikrinant vieną elementariausių žmogaus poreikių – higieną – neretai iškyla sunkumų.
„Bestebint ir pačiai bepraktikuojant kaip slaugytojai, visąlaik pamatydavau, kiek daug yra pasiruošimo, ieškojimo, nežinojimo, ką pasiimti, kaip pasiimti, kaip pristumti prie paciento, o gal pacientą privežti. (...) Pagalvojau – būtų paprasčiau, jeigu būtų mobilus stalelis, kuriame viskas sudėta, kuriame būtų instrukcija“, – tvirtina J. Stankūnienė.
Toks higienos stalelis, tęsia pašnekovė, būtų lengvai transportuojamas, reguliuojamas žmogui pagal aukštį. Jį nesudėtinga naudoti būtų tiek slaugytojui, tiek ir pačiam pacientui. Tai slaugomą asmenį įgalintų, užtikrintų jo savarankiškumą, o kartu ir orumą.
„Dažnai būna, kad slaugos procese slaugytojai daug ką padaro už pacientą, o šiuo atveju galime (...) įgalinti, kad jis pats tai galėtų padaryti. Stebiu pacientus: kartais paduodi tik šlapią rankšluostį, kad jie nusišluostytų veidą, o jų akys sušvinta, jie sako „ačiū jums“, – pasakoja laidos „10–12“ viešnia.
Specialistė tikina, jog idėją realybėje įgyvendinti neturėtų būti sunku. „Žinoma, reikės žengti žingsnius tam tikrus, ieškoti galimybių gamybos procese, kaip suderinti tokią galimybę, kad apsijungtų ir medicininio prietaiso, ir galbūt kažkokios kirpyklos įrangos tam tikros dalys“, – sako ji.
Moteris viliasi, jog prie šios idėjos realizavimo prisidės ir įvairios komercinės įmonės, mat tokių higienos stalelių „poreikis tikrai yra labai didelis“.
Ne ką mažiau įspūdinga yra ir kita į karalienės Silvijos konkurso finalą patekusi J. Stankūnienės idėja – išmanieji drabužiai, pavadinimu „Aš su tavim“, siunčiantys specialius signalus, jei juos dėvintis žmogus pargriūna.
„Dėl ko kartais bijoma palikti vyresnio amžiaus žmogų namuose – yra didelė griuvimo rizika, nes jie galbūt eina savarankiškai maisto pasigaminti, pasiimti kažko, išeina į lauką.
(...) Teko skaityti straipsnių, kad Lietuvoje mokslininkai jau yra sukūrę tokius audinius, kuriuose instaliuojamos tam tikros programos ir siunčiamas signalas į telefoną. (...) Žmogui apsirengus tokį drabužį, (...) artimiesiems pagal tam tikrą kūno svorio pajautimą būtų duodamas signalas, kad žmogui reikia pagalbos namuose“, – aiškina ekspertė iš Vilniaus kolegijos.
Svarbiausia – ryšys su pacientu
Kaip LRT RADIJUI atskleidžia J. Stankūnienė, norą rūpintis kitais ji pajuto dar ankstyvoje vaikystėje, todėl nieko keisto, jog pasuko būtent slaugos keliu.
„Kai man buvo 4 metai, (...) pas mus darželyje lankėsi žurnalistė ir aprašė vaikų veiklą. (...) Mano tėvai išsaugojo straipsnį. Paskaičiau, ką ten aprašė apie mane: kad aš rūpinausi savo darželio draugais, batukus užrišdavau, padėdavau, kad jie pavalgytų.
(...) Matyt, tiesiog iš vidaus [kilo] toks noras rūpintis, padėti. Tai atvedė mane į slaugos studijas. (...) Žinoma, dar [buvo] labai daug gyvenimo patirties, tiek pačios, tiek artimųjų buvimo gydymo įstaigose. Visą laiką kūriau (...) tokį modelį, kokia aš noriu būti, kaip aš norėčiau, kad su manimi elgtųsi, kai aš nebegaliu kažko padaryti“, – sako slaugytoja.
Be to, kad praktikuoja slaugą gydymo įstaigoje, J. Stankūnienė jau 15 metų dirba dėstytoja, savo srities subtilybių moko jaunąją kartą. Ši specialistę žavi savo didžiule motyvacija ir noru siekti pokyčių.
„Visi studentai, kurie įstoja, tikrai žino, ko nori – jie nori būtent čia studijuoti. Sunkiau ar lengviau sekasi studijuoti, tai yra kitas klausimas. (...) Bet tikrai motyvacija, kiek matau, yra aukšta, jie pasirengę ateiti į slaugos procesą ir keisti slaugą“, – pažymi Vilniaus kolegijos Slaugos katedros vedėja.
Pasak jos, šiuo metu slaugytojo profesija yra itin paklausi, o galimybių save realizuoti Lietuvoje netrūksta.
„Labai kinta slaugos praktinė veikla, labai daug yra įvairių specializacijų, daug įvairių studijų. (...) Iš tikrųjų tų galimybių [yra] labai daug, ir manau, kad kas ieško, tas tikrai ir čia, Lietuvoje, randa“, – pabrėžia J. Stankūnienė.
Anot pašnekovės, kad ir kaip besikeistų pačios procedūros, visgi svarbiausias dalykas jos darbe yra nuoširdus santykis su slaugomu asmeniu.
„Slaugos pagrindas nėra slaugos procedūros. Iš tikrųjų pati esmė yra užmegzti ryšį su pacientu ir suprasti jo poreikius, atskirti, kur yra slaugos poreikiai, o kur yra galbūt to žmogaus norai. Kai slaugytojai išvyksta, praktikos įgyja kitose šalyse, iš tikrųjų labai jaučiasi toks pokytis, jie tada nori keisti praktinę veiklą“, – tvirtina specialistė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
