Pranešama, kad moterims, kurioms pirmosios mėnesinės prasidėjo dar nesulaukus 13 metų, vėlesniame amžiuje gali kilti didesnė rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu. Neseniai žurnale „BMJ Nutrition Prevention & Health“ paskelbtame tyrime teigiama, kad jauname amžiuje prasidėjęs menstruacijų ciklas taip pat susijęs su padidėjusia insulto rizika iki 65 metų amžiaus, ypač moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo iki 10 metų, rašo „Medical News Today“.
„Ankstyvesnis menarchės [menstruacijų pradžios] amžius gali būti vienas iš ankstyvųjų kardiometabolinių ligų trajektorijos rodiklių moterims. Šią sąsają galbūt galima paaiškinti tuo, kad dėl ankstyvesnio menarchės amžiaus moterys ilgesnį laiką yra veikiamos estrogenų, o ankstyva menarchė siejama su didesniu estrogenų kiekiu“, – rašė tyrimo autoriai.
Širdies ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizika kyla dėl ankstyvų menstruacijų
II tipo cukriniu diabetu ir su juo susijusiomis komplikacijomis vis dažniau serga jaunesni žmonės. Kartu jaunėja ir mergaičių, pirmą kartą patiriančių mėnesines, amžius.
„Moterys, kurioms pirmosios mėnesinės prasidėjo ankstyvesniame amžiuje, yra labiau linkusios sirgti II tipo diabetu nei tos, kurioms mėnesinės prasidėjo sulaukus 13 ar daugiau metų. Diabetu sergančių jaunų ir vidutinio amžiaus moterų atveju ankstyvesnė menarchė yra siejama su ligos progresavimu iki ankstyvo insulto. Šios išvados patvirtina galimybę įtraukti menarchės amžių į diabeto ir diabeto komplikacijų progresavimo prevencijos strategijas“, – pažymėjo tyrimo autoriai.
Savo tyrime jie analizavo Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimų apklausos, trukusios nuo 1999 m. iki 2018 m., duomenis.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 17 000 20-65 metų amžiaus moterų. Kiekviena jų nurodė, kada jai prasidėjo pirmosios mėnesinės. Vėliau šie atsakymai buvo suskirstyti į kelias grupes: 10 ir mažiau metų, 11, 12, 13, 14 ir 15 metų bei daugiau nei 15 metų.
Mokslininkai pažymėjo, kad 10 proc. tyrime dalyvavusių moterų buvo diagnozuotas II tipo diabetas, o 11 proc. šių moterų sirgo kokia nors širdies ir kraujagyslių liga.
Tyrėjai pranešė, kad net atsižvelgus į tam tikrus įtakos galinčius turėti veiksnius, tokius kaip rasė, etninė kilmė, amžius, išsilavinimas, fizinis aktyvumas ir svoris, moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo iki 13 metų, nustatyta didesnė II tipo diabeto rizika.
Toms, kurioms pirmosios mėnesinės prasidėjo sulaukus 10 ar mažiau metų, nustatyta 32 proc. didesnė rizika, toms, kurioms pirmosios mėnesinės prasidėjo sulaukus 11 metų, ji buvo 14 proc. didesnė, o toms, kurioms pirmosios mėnesinės prasidėjo sulaukus 12 metų, – 29 proc. didesnė.
Atsižvelgę į kitus įtakos galinčius turėti veiksnius, mokslininkai taip pat nustatė, kad tyrime dalyvavusioms cukriniu diabetu sergančioms moterims, kurios pirmųjų mėnesinių metu buvo itin jauno amžiaus, padidėjusi ir insulto rizika. Diabetu sirgusioms jaunesnėms nei 65 metų amžiaus moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo sulaukus 10 ar mažiau metų, nustatyta daugiau nei dvigubai didesnė rizika.
Ši rizika tolydžio mažėjo didėjant pirmųjų mėnesinių amžiui. Nustatyta, kad toms, kurioms mėnesinės prasidėjo sulaukus 11 metų, insulto rizika buvo 81 proc. didesnė, 12 metų – 32 proc. didesnė ir 14 metų – 15 proc. didesnė.
Svoris gali būti ankstyvas mėnesines lemiantis veiksnys
Australijos Notre Dame universiteto Sveikatos tyrimų instituto klinikinių tyrimų profesorės dr. Julie Quinlivan teigimu, tyrimo rezultatai nestebina.
„Lytinio brendimo pradžia yra tiesiogiai susijusi su svoriu ir kūno mase bei leptinu vadinamu hormonu. Kai vaikų kūno masė padidėja, pasikeičia leptino kiekis, ir jie anksti pradeda bręsti. Grįžtant į praėjusio amžiaus pradžią, pirmąjį 20 amžiaus dešimtmetį, vaikų kūno masės indeksas dažnai būdavo nuo 17 iki 23, o dabar vaikų kūno masė yra gerokai didesnė. Ir tai yra vienas iš pagrindinių ankstyvo lytinio brendimo veiksnių. Tokiu būdu organizmas užprogramuojamas aukštam kraujospūdžiui, diabetui ir visai virtinei su kraujagyslėmis susijusių komplikacijų“, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavusi dr. J. Quinlivan.
Mėnesinės paprastai prasideda praėjus dvejiems metams po to, kai pradeda vystytis krūtys. Tai vadinama telarche arba krūtų augimu ir laikoma lytinio brendimo pradžia.
Tyrimai rodo, kad kiekvieną dešimtmetį nuo 1977 iki 2013 m. šis laikotarpis sutrumpėdavo maždaug 3 mėnesiais.
Taip pat sumažėjo ir menarchės, arba pirmųjų mėnesinių, amžius.
„Tai yra beprotiška. Nuo tada, kai pradėjau gydytojo praktiką, jis paankstėjo daugiau nei metais. Tai tikrai nėra normalu ir nežinau, ar turime tam gerą paaiškinimą, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs Kalifornijoje įsikūrusio medicinos centro „MemorialCare Orange Coast Medical Center“ akušeris-ginekologas dr. G. Thomas Ruizas.
„Pradėjus gamintis estrogenams, jaunai mergaitei pradeda vystytis antriniai lytiniai požymiai, ima augti krūtys, galiausiai įsijungia kiaušidės ir prasideda reguliari ovuliacija“, – sakė jis.
Estrogenas, atliekantis svarbų vaidmenį lytinio brendimo metu, taip pat gali turėti tam tikrą apsauginį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.
„Kalbant apie cholesterolio apykaitą, išskiriame gerąjį ir blogąjį cholesterolį. Veikiant estrogenui, gerojo cholesterolio kiekis padidėja, o blogojo sumažėja. Taigi moteris, paprastai tariant, turi užtikrintą širdies apsaugą iki menopauzės“, – aiškino dr. G. Th. Ruizas.
Reikia daugiau moterų sveikatos tyrimų
Šis tyrimas buvo stebimasis ir, nors jame nustatytas ryšys tarp ankstyvų menstruacijų ir II tipo diabeto, ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog jis yra priežastinis.
„Jis apibūdina sąsają, tačiau turime būti atidūs, – prieš reiškiant susirūpinimą ir sėjant baimę, reikia padaryti tam tikrą pauzę. Visgi manau, kad tai neabejotinai rodo, jog turėtume toliau judėti šia kryptimi ir analizuoti pagrindinį mechanizmą bei biologinius procesus“, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavusi Kalifornijos universiteto Los Andžele akušerijos ir ginekologijos docentė dr. Yalda Afshar.
„Apskritai, mūsų žinios apie pagrindinę moterų sveikatą ir normalią moterų fiziologiją nėra išsamios, – teigė ji. – Moterys sudaro pusę pasaulio populiacijos, o mes net nesuprantame pagrindinės jų biologijos. Kai suprasime, kas yra normalu, galėsime pradėti galvoti apie tai, kas yra nenormalu. Taigi, tai yra tik ledkalnio viršūnė. Šioje srityje dar reikia labai rimtai padirbėti.“
