Prieš šventes neretai pajuokaujama, kad nupirkti kalėdines dovanas – tikras galvos skausmas. Vis dėlto, taip juokauja turbūt tik tie, kurie nėra patyrę stiprių galvos skausmų ar nepažįsta sergančiųjų migrena. Šia liga sergantieji tikina, kad susiduria ne tik su nepakeliamu galvos skausmu, bet ir kitais iššūkiais: netoleruoja ryškensės šviesos, kovoja su skrandžio problemomis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė neurologė dr. Kristina Ryliškienė sako, kad kokybiškas poilsis gali sumažinti migrenos simptomus.
Nuo paauglystės su migrenos priepuoliais gyvenanti Margarita pasakoja, kad šiems užklupus jaučiasi išties labai prastai.
„Užklupus pačiam sunkiausiam migrenos priepuoliui kankina beprotiškas galvos skausmas, pykina, netoleruoju šviesos, dažnai būna, kad prasideda ir skrandžio problemos“, – pasakoja Margarita.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė neurologė dr. K. Ryliškienės teigimu, Margaritos paminėti simptomai puikiai nusako, kas yra migrena.
„(Migrena – LRT.lt) yra ne tik skausmas, bet ir kažkas papildomai – tai gali būti labai įvairūs nusiskundimai. Klasikiniai simptomai – jautrumas garsui, šviesai. Kiti lydintys reiškiniai – pykinimas, vėmimas.
Dar svarbu, kad dėl to žmogus tampa nedarbingas. Nedarbingumas atsiranda kai pats skausmas labai sustiprėja, jeigu tu kažką darai fiziškai. Jeigu tu skausmą vertini, pavyzdžiui, 5, 6 balais 10 balų skalėje ir pradedi judėti, tuomet skausmas išauga iki 7, 8 ir jis tik stiprėja“, – atskleidžia gydytoja.
Stiprūs skausmai ir kiti simptomai neretai neleidžia žmonėms gyventi įprasto gyvenimo – dėl to gali nukentėti ir karjera, ir asmeninis gyvenimas. Migrena serganti Margarita džiaugiasi turėdama supratingus darbdavius bei prie jos ligos prisitaikančius artimuosius.
„Esu labai dėkinga, nes turiu tokį lankstų darbą, kur žmonės supranta, užjaučia. Jeigu po nakties atsikeliu skaudančia galva, išgeriu vaistų. Lukteliu valandą, kol aprimsta skausmas ir nueinu į darbą vėliau. O artimiesiems yra sudėtinga, kadangi, reikia ir šviesą išjungti, ir uždengti langus, ir kad garso nebūtų. Tiesiog prašau, kad tuo metu prie manęs prisitaikytų“, – pasakoja Margarita.
Gydytojos neurologės teigimu, nustatyti migreną didžiajai daliai žmonių paprasta pagal simptomus, tačiau instrumentiniai tyrimai jos neparodo. Tyrimai gali būti atliekami tik tada, jei pastebima, kad migrenos priepuoliai sunkėja, o paciento būklė blogėja.
„Tyrimų tikslas – pažiūrėti, ar nėra kažkokio kito susirgimo, nes pačiai migrenai nėra jokių būdingų požymių: galvos smegenų vaizdo tyrimai normalūs, kraujo tyrimas normalus, kaklo arterijos normalios. Todėl tyrimus siūloma daryti tik tada, kai migrena blogėja, yra kažkokių neaiškumų“, – teigia K. Rylišienė.
Ši liga dažniau kankina moteris nei vyrus. Gydytojos teigimu, taip yra dėl moterų kūnus dažniau išbalansuojančių hormonų.
„Priklausomybė nuo lyties atsiranda labai ryški būtent brendimo metu, nes vaikystėje berniukai ir mergaitės serga vienodai. Berniukų mergaičių sergamumas yra kokie 5 procentai. Taip pat, kai yra pasiekiama menopauzė, vyrai ir moterys pradeda sirgti gana vienodai. Vyresnio amžiaus sergančių yra apie 7 procentus.
Skirtumas (tarp lyčių – LRT.lt) yra nulemtas būtent moters hormonų cikliško svyravimo jos vaisingame amžiuje. Skausminėje sistemoje yra hormonams jautrūs receptoriai ir kai tų hormonų kiekis svyruoja, pakanka visiškai normalaus svyravimo, ta genetiškai jautri skausminė sistema ima reaguoti. Menstruacijos yra pagrindinė „kibirkštis“, – pasakoja neurologė.
Anot jos, sirgti gali ir vaikai, tačiau ne visuomet lengva tai atpažinti kaip migreną.
„Manoma, kad vaikas gali neblogai apibūdinti galvos skausmą būdamas aštuonerių, devynerių metų amžiaus. Prieš šį amžių vaikams skausmus sunku apibūdinti, bet vienas iš požymių yra tai, kad vaikas gulasi, nutraukia kasdienę veiklą, tampa labai blyškus, pilkais paakiais“, – požymius atskleidžia K. Rylišienė.
Nors suaugusiesiems atpažinti migreną išties yra paprasta, tačiau rasti sėkmingų kovos su ja būdų – daug sudėtingiau. Migrena serganti Margarita pasakoja, kad ilgą laiką gydėsi pati įprastais vaistais nuo skausmo, tačiau prasidėjo skrandžio problemos, tad galiausiai į gydytojus kreipėsi paraginta kolegės.
„Labai džiaugiuosi, kad mano kolegė paragino mane nuvykti pas neurologę išsitirti, nes iš tiesų man pritaikė vaistus ir surado būdą, kaip juos (migrenos priepuolius – LRT.lt) paretinti, kad jie nebūtų tokie dažni. Be abejo, aš turėjau keisti ir savo gyvenimo būdą, ir, sakyčiau, susidraugauti su migrena.
Svarbu, pavyzdžiui, poilsio režimas, kad būtų visada toks pat, tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis. Taip pat svarbi mityba, visiškai atsisakiau alkoholio“, – savo patirtimi dalijasi moteris.
Moteriai antrina ir gydytoja.
„Stabilūs turi būti keli dalykai: miegas, mityba ir fizinis aktyvumas. Tai yra trys drambliai, ant kurių viskas laikosi. Jie leidžia gyvenime turėti daugiau malonumo, nes jeigu tu nepermiegi, neperdegi darbe, tai ir tiems malonumams gali atsirasti šiek tiek laiko.
Yra prieš kelerius metus suformuluotas amerikiečių toks trumpinys – SEEDS (angl. sleep, exercise, eating, diary, stress), „sėkmės sėklos“. Tai yra miegas, pratimai, mityba, dienynas – prašome paciento žymėti (informaciją apie savo priepuolius – LRT.lt), nes tik tada galime jam geriausiai padėti. Patarimai yra elementarūs, iš pirmo žvilgsnio banalūs, bet tas reguliarumas labai padeda pacientams“, – pataria K. Rylišienė.
Parengė Simona Osipovaitė.
Visą pokalbį išgirskite įraše:
