Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aukštu kraujospūdžiu arba hipertenzija visame pasaulyje serga apie 1,28 mlrd. vyresnių nei 30 metų žmonių. Beveik pusė jų nežino, kad serga šia liga, nes kol kraujospūdis nepakyla labai aukštai, jis nesukelia jokių simptomų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik pusė visų suaugusiųjų (48,1 proc.) serga hipertenzija arba vartoja vaistus nuo jos.
Hipertenzija didina sunkių sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies nepakankamumą ir širdies priepuolius, aneurizmą, inkstų nepakankamumą, insultą, amputaciją ir hipertenzinę akių retinopatiją, galinčią sukelti aklumą, riziką.
Riziką galima sumažinti metus rūkyti, nevartojant per daug alkoholio, palaikant sveiką svorį ir sveikai maitintis.
Tyrimai rodo, kad sveikatai palanki mityba, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono dieta, teigiamai veikia žarnyno mikrobiomą. Vienas iš tokio poveikio būdų – didesnis probiotikų arba naudingų bakterijų kiekis žarnyne.
Neseniai atlikto tyrimo su pelėmis metu identifikuoti du konkretūs kraujospūdį mažinantys probiotikai – Bifidobacterium ir Lactobacillus.
Tyrimas, kuriam vadovavo Honkongo miesto universiteto ir Vidinės Mongolijos žemės ūkio universiteto mokslininkai, skelbiamas Amerikos mikrobiologijos draugijos žurnale „mSystems“.
Kaip žarnyno bakterijos veikia kraujospūdį
Tyrimai rodo, kad žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas yra susijęs su hipertenzija tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Bakterijų metabolizmas gali paveikti imuninę sistemą, sukelti uždegimą ir endotelio disfunkciją – visa tai turi įtakos kraujospūdžio kontrolei.
Paaiškėjo, kad kai kurios bakterijos teigiamai veikia kraujospūdį. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad Lactobacillus ir Bifidobacterium, kurių yra pieno produktuose, gali padėti sumažinti kraujospūdį.
Aptariamame tyrime mokslininkai analizavo dviejų rūšių bakterijų – Bifidobacterium lactis M8 ir Lactobacillus rhamnosus M9 – poveikį pelėms, kurioms hipertenzija išsivystė išgėrus vandens su 15 proc. fruktozės.
Vykdydami 16 savaičių trukmės tyrimą, mokslininkai peles suskirstė į keturias grupes. Vienai iš jų buvo tiekiamas geriamasis vanduo su fruktoze ir infuzijos į skrandį būdu leidžiamas fiziologinis tirpalas, antrai – geriamasis vanduo su fruktoze ir B. lactis bakterijų infuzija į skrandį, trečiai – geriamasis vanduo su fruktoze ir L. rhamnosus bakterijų infuzija į skrandį, o kontrolinei grupei – tik grynas geriamasis vanduo. Probiotikai pelėms buvo duodami su į skrandį lašinamu fiziologiniu tirpalu.
Hipertenzija sergančių pelių, kurioms buvo duodama probiotikų, kraujospūdis tyrimo metu gerokai sumažėjo ir vėl tapo toks pat kaip kontrolinės grupės pelių. Fruktoze girdytų ir probiotikų negavusių pelių kraujospūdis išliko aukštas.
„Šiame tyrime naudotas specifinis „aukšto fruktozės kiekio“ pelės organizme hipertenzijos modelis ir nustatyta, kad probiotikai B. lactis M8 ir L. rhamnosus M9 sumažino tirtų pelių kraujospūdį“, – „Medical News Today“ (MNT) sakė tyrime nedalyvavęs sertifikuotas intervencinis kardiologas ir Laguna Hills mieste esančio medicinos centro „MemorialCare Saddleback Medical Center“ struktūrinės širdies programos medicinos direktorius dr. Chengas-Hanas Chenas.
Probiotikai padeda atkurti žarnyno mikrobiomos pusiausvyrą
Probiotikai ne tik sumažino kraujospūdį, bet ir pakeitė pelių žarnyno mikrobiomos sudėtį.
„[Kraujospūdį mažinantis] poveikis pasireiškia dėl to, kad šie probiotikai sureguliuoja žarnyno mikrobiomos pusiausvyrą, padidindami bakterijų, susijusių su mažesniu kraujospūdžiu (Lawsonia ir Pyrolobus), kiekį ir sumažindami bakterijų, susijusių su didesniu kraujospūdžiu (Alistipes ir Alloprevotella), kiekį“, – paaiškino dr. Chengas-Hanas Chenas.
Pagrindiniai tyrimo autoriai Honkongo miesto universiteto bioinformatikos docentas profesorius Junas Li ir Vidinės Mongolijos žemės ūkio universiteto mikrobiologas profesorius Zhihongas Sunas MNT papasakojo, kodėl žarnyno bakterijų pokyčiai galėjo turėti tokį poveikį.
„Manome, kad pagrindinė priežastis, kodėl šie probiotikai – B. lactis M8 ir L. rhamnosus M9 – paveikė pelių kraujospūdį, yra glaudžiai susijusi su šeimininko medžiagų apykaitos reguliavimu. Pastebėtas kraujospūdžio sumažėjimas buvo susijęs su Lawsonia ir Pyrolobus kiekio padidėjimu ir Alistipes bei Alloprevotella kiekio sumažėjimu, – teigė jie. – Abu štamai reguliuoja medžiagų apykaitos kelius, įskaitant kraujagyslių lygiųjų raumenų susitraukimą, serotoninerginę sinapsę ir cholinerginę sinapsę. Šis tyrimas atskleidžia, kokiais sudėtingais būdais žarnyno mikrobiota veikia bendrą šeimininko sveikatą.“
Ar tai galėtų būti pritaikyta ir žmonėms?
„Kol kas dar per anksti spręsti, ar šie duomenys gali būti plačiau taikomi žmonėms. Kitas šio tyrimo etapas bus patikrinti ir pakartoti šiuos rezultatus, atliekant tyrimus su žmonėmis. Daug dėmesio bus skiriama bandymams išsiaiškinti, kokia probiotikų terapijos apimtis ir trukmė pasižymi efektyviausiu gydomuoju poveikiu“, – sakė dr. Chengas-Hanas Chenas.
Profesoriai Junas Li ir Zhihongas Sunas toliau vykdo šios srities tyrimus.
„Remiantis ankstesnėmis žiniomis, mūsų atliekamuose tyrimuose [žmonėms] siūloma tris mėnesius vartoti 30–50 milijardų probiotikų per parą“, – sakė jie.
Tačiau mokslininkai įspėjo, jog „būtina atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingų žmonių ar skirtingo amžiaus ir lyties asmenų žarnyno mikrobiotos sudėtis gali skirtis, todėl ir probiotikų veiksmingumas gali skirtis. Taigi, norint nustatyti idealią dozę ir vartojimo trukmę, reikia klinikiniais duomenimis paremto patvirtinimo“.
Ar verta įtraukti probiotikų į savo mitybą?
Nors šis tyrimas nepateikia įtikinamų įrodymų, kad probiotikai mažina kraujospūdį, vis daugėja duomenų apie jų naudą sveikatai. 2013 m. tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad probiotikai gali pagerinti žarnyno sveikatą ir yra naudingi gydant laktozės netoleravimą, su antibiotikais susijusį viduriavimą, infekcinį viduriavimą ir alergiją.
2017 m. atliktoje tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad vartojant Lactobacillus, galima gerokai sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį kraujyje.
Probiotikai gali būti vartojami kaip papildai arba kaip vienas iš sveikos mitybos komponentų.
„Geriau, kai maistinių medžiagų, įskaitant ir probiotikus, žmonės gauna su natūraliu maistu, o ne vartodami maisto papildus, nes su maistu suvartojamas įvairesnių maistinių medžiagų kompleksas“, – rekomendavo dr. Chengas-Hanas Chenas.
Tačiau siekiant užtikrinti, kad probiotikų gautume nuolat, profesoriai Junas Li ir Zhihongas Sunas siūlo „vartoti probiotikų miltelius ar kapsules, kurios pasižymi intensyviu poveikiu, didele koncentracija ir įvairiomis atmainomis“. Visgi jie įspėja, kad tie žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs, prieš pradėdami vartoti bet kokius probiotikų papildus, turėtų pasitarti su gydytoju.
Daugumai žmonių naudinga subalansuota, sveika mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, jogurto, sūrio ir raugintų produktų.
„Apskritai rekomenduočiau žmonėms rinktis gerai subalansuotą, produktų įvairove pasižyminčią dietą, į kurią įeitų ir probiotikų, ir prebiotikų turinčių maisto produktų“, – patarė dr. Chengas-Hanas Chenas.
