„Iš visų blogybių, kurios gali nutikti – ankstyvo krūties vėžio diagnozė yra laimingas bilietas“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pacientė Laimutė. Moteriai – 52 metai, jai diagnozuotas antros stadijos navikas. „Be metastazių, – priduria moteris. – Kiekvienoje blogybėje reikia matyti, kas geriausia. Tai tokia vyšnia ant torto – man laiku viską pamatė. Būčiau savo mieste vaikščiojusi tirtis dar metus ar daugiau, ir tas sukietėjimas, kurį jaučiau 20 metų, būtų užaugęs kažin kiek.“
NVI duomenimis, Lietuvoje krūties vėžiu serga 16,5 tūkst. moterų, tačiau iš diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 proc. yra ankstyvų stadijų. Viena tų moterų, kuriai laiku pavyko užčiuopti ligą – Laimutė.
„2019 m. pirmą kartą krūtis pasitikrinau profilaktiškai. Rado daug cistų ir kalcinatų. Buvo paskirtas dar ir echoskopinis tyrimas. Gydytojas echoskopuotojas patvirtino, jog mato daug cistų, aprašė tik pačias didžiausias ir tą guzą, kurį čiuopiau 20 metų – sutraiškytą pieno liauką. Kai pagimdžiau ir maitinau krūtimi, išsivystė mastopatija.
Mano vaikas neėmė krūties, reikėjo nutraukinėti pieną, o krūtis buvo labai kieta ir susidarė kalcinatas. Šiais metais atėjo laikas profilaktištai pasitikrinti ir atlikti mamografiją. Pasidariau tyrimą, gydytoja pasakė, jog turi nemalonią žinią. Jau dabar matyti, kad yra piktas navikas, teks važiuoti tiesiai į Vilnių ir jokių papildomų echoskopijų pas mus, pasakė gydytoja.
Pasinaudojome žaliuoju koridoriumi, padėjo man užsiregistruoti. Tiesiog žaibiškai atsiradau NVI. Trečiadienį sužinojau šią žinią, ketvirtadienį, prisiregistravusi žaliuoju koridoriumi, sulaukiau skambučio iš Kontaktų centro ir penktadienį jau mane konsultavo onkologai. „Užsivedė“ ištyrimas – echoskopija, biopsija, atsakymas ir paskirta diena operacijai.
Dabar esu po operacijos, žinoma, laukia ir tolesnis gydymas. Laukiame atsakymo, koks tas mano navikas – nuo patologinio ištyrimo atsakymo priklausys ir tolesnis gydymo planas“, – sako Laimutė.
Iniciatyva „Rožinė dovana moterims“ – pa(si)dovanokime sveikatą
„Minėdami kovos su krūties vėžiu mėnesį, spalį, NVI kartu su Tarptautine moterų asociacija Vilniuje, Nacionaline krūties ligų asociacija ir Vilniaus kolegija organizuojame krūties vėžio prevencinius ir ankstyvosios diagnostikos patikrinimus moterims nuo 50 iki 69 m. iš Širvintų, Kupiškio, Šalčininkų. Raginame moteris pasidovanoti sveikatą sau ir paraginti profilaktiškai pasitikrinti visas kitas moteris.
Su siuntimais atvyksiančioms moterims pagal programą atliksime mamografiją. Tačiau neatsisakome ištirti ir moterų, kurioms Lietuvoje programa dar nepriklauso, bet pagal šių metų Europos Komisijos rekomendacijas nuo 45 m. metų moterims galimas ir profilaktinis mamografinis ištyrimas. Nacionalinė krūties ligų asociacija pažadėjo finansuoti ir genetinį ištyrimą, jei moterims rasime svarbių pokyčių“, – sako NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.
NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrius dar 2020 m. pristatė Krūtų diagnostikos centrą, kuriame dirbama vieno vizito principu, tai yra, jei moteriai įtariamas vėžys, jai tą pačią dieną atliekami ir radiologiniai tyrimai, ir biopsija. Galimas išsamus krūtų ištyrimo paketas: mamografija su tomosinteze, mamografija su kontrastine medžiaga, ultragarsiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, krūties audinio biopsija ar naviko žymėjimas mamografijos ar ultragarso metodu. Diagnostinių radiologinių tyrimo būdų suliejimo technologijos leidžia ne tik anksti pamatyti vėžį, bet ir atlikti gydomąsias intervencinės radiologijos procedūras. Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje kasmet atliekama maždaug 110 tūkst. diagnostinių tyrimų, daugiau kaip 4 tūkst. intervencinių procedūrų.
Šio centro gydytojai turi ilgametę darbo patirtį diagnozuojant ir gydant krūties vėžį. Krūtų diagnostikos centre dirbama su moderniausia radiologine įranga: mamografija, ultragarsu, magnetinio rezonanso tomografu, atliekami naviko žymėjimai ir biopsijos.
Laukiamos moterys iš regionų papildomiems tyrimams po programos bei sudėtingais atvejais, kai reikalinga kito gydytojo nuomonė.
Ankstyva diagnostika lemia geresnius gydymo rezultatus
Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekama mamografija. Pasak NVI Prevencinių programų koordinatorės, gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės, šis tyrimas yra krūties ištyrimo rentgenu būdas, leidžiantis aptikti net kelių milimetrų darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas.
„Jei moteris sveika, tyrimas kartojamas kas dvejus metus, o jei aptinkama įtartinų darinių – moteriai reikia papildomų tyrimų. Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 proc. yra ankstyvų stadijų. Moterims labai svarbu žinoti, kad anksti diagnozavus krūties vėžį ir taikant šiuolaikinį gydymą, 5 metus išgyvena net 95 proc. moterų. Kuo anksčiau nustatomas krūties vėžys, tuo geresnių gydymo rezultatų ir geresnės gyvenimo kokybės galima tikėtis. Labai kviečiu moteris aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje – šiuolaikinės technologijos leidžia pamatyti vėžį labai anksti, todėl itin svarbu, kad moterys ateitų tikrintis“, – sako dr. R. Briedienė.
Tikrintis reikėtų jau nuo 20 metų
Anot dr. R. Briedienės, visoms moterims nuo 20-25 metų amžiaus rekomenduojama profilaktiškai tikrinti krūtis ultragarsu kas 1-2 metus. Galima kreiptis į šeimos gydytoją, ginekologą, kurie nusiųs ultagarso tyrimui ar patys juos atliks. Jei krūtis labai didelė ar vyrauja riebalinis audinys – gydytojai skiria mamografijos tyrimą, šiam tyrimui atlikti reikalingas gydytojo siuntimas.
„Patarčiau visoms moterims žinoti savo riziką susirgti krūties vėžiu. Internete yra nemokamų krūties vėžio rizikos skaičiuoklių. Jei yra padidėjusi rizika, jei yra krūties vėžio atvejų šeimoje – gali prireikti daugiau tyrimų ir nuoseklių patikrų. Galima su šeimos gydytojo siuntimu konsultuotis su gydytoju genetiku“, – vardija gydytoja radiologė.
Krūtų tomosintezės ir kontrastinės mamografijos tyrimus skiria gydytojas radiologas, dažniausiai tikslinant pakitimus krūtyse, matomus mamogramose ar ultragarsu. Tai tam tikros mamografinio tyrimo modifikacijos, kurios paprastai gretinamos su kitais tyrimais, bei atliekamos po mamografijos, esant neaiškiai diagnozei.
Kai kuriose šalyse krūties tomosintezė atliekama ir profilaktiškai vietoj mamografijos, esant tankiai liaukai. Lietuvoje tyrimą gali paskirti gydytojas specialistas, kartais šie tyrimai skiriami patikslinimui, atlikus mamografiją pagal patikros programą. Tyrimui reikalingas siuntimas.
Ką reikėtų žinoti apie tankią krūtį?
Pasak gydytojos, yra keturi krūties tankio tipai – tai rodo, koks yra krūtyje esančio liaukinio ir riebalinio audinio tarpusavio santykis. Tankioje krūtyje vyrauja liaukinis audinys. Krūties tankis nustatomas atlikus mamogramas.
Tai svarbus krūties vėžio rizikos veiksnys – kuo tankesnė krūtis, tuo didesnė rizika juo susirgti. Taip pat tankis svarbus skiriant reikiamus tyrimus. Esant tankiai liaukai greta mamografijos reikalingas ultragarsinis arba krūtų MRT tyrimai. Gali būti atliekama tomosintezė ar kontrastinė mamografija. Šiuos tyrimus dažniausiai skiria gydytojas radiologas, kiekvienu atveju nuspręsdamas ar patardamas, koks tyrimas informatyviausias. Kartais prireikia keleto tyrimų diagnozei nustatyti.
„Rekomenduočiau moterims iki 40 metų atlikti ultragarsinį ar ABUS tyrimą nuo 20-25 metų amžiaus. Tyrimą galima atlikti tiek su siuntimu, tiek be siuntimo. Patarčiau, pasidomėti, kokia jų rizika susirgti krūties vėžiu. Esant paveldimo vėžio įtarimui – rekomenduojama genetiko konsultacija bei papildomi tyrimai.
Nuo 40-45 metų, priklausomai nuo krūties dydžio, buvusių pokyčių krūtyse, šeiminės rizikos, rekomenduočiau atlikti mamogramas ir spręsti dėl tolimesnės kontrolės. Mamografijai atlikti reikalingas gydytojo siuntimas.
Savityra yra paprastas metodas atkreipti dėmesį į krūties pokyčius, tačiau tai nėra pakankamas tyrimas. Noriu priminti, kad ankstyvas vėžys nėra pastebimas savityros metu, jį matome radiologiniais tyrimo metodais, kol moteris dažniausiai nieko nejaučia ir nečiuopia krūtyse“, – pabrėžia dr. R. Briedienė.
Gydytoja rekomenduoja nepamiršti atlikti krūtų tyrimus prieš planuojamas rekonstrukcines krūtų operacijas, prieš planuojant pastoti, prieš vartojant medikamentus, galinčius turėti įtakos krūties pokyčiams.
Lietuvoje krūties vėžiu serga 16,5 tūkst. moterų
„Krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Šis vėžys siejamas su vakarietišku gyvenimo būdu, tad sergamumas šios lokalizacijos vėžiu nuolatos didėja. Vėlyvas pirmasis gimdymas, mažas gimdymų skaičius, trumpas maitinimo krūtimi laikotarpis, nutukimas ir per mažas fizinis aktyvumas – dažniausiai įvardijami kaip rizikos veiksniai, kylantys iš besikeičiančio moterų gyvenimo būdo.
Lietuvoje gyvena daugiau nei 16,5 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, o 6,6 tūkst. iš jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų,“ – pasakoja NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.
