Kai susimąstome apie geriausius streso mažinimo būdus, į galvą ateina tokie dalykai kaip mankšta ar meditacija. Ir nors kai kuriems žmonėms šie užsiėmimai tikrai padeda, tai nėra vieninteliai streso mažinimo būdai.
Per pastaruosius kelerius metus spalvinimo knygos suaugusiesiems taip pat tapo populiariu atsipalaiduoti norinčių žmonių pomėgiu. Ir nors ši veikla gali atrodyti pernelyg paprasta, tyrimai rodo, kad spalvinimas iš tiesų gali būti veiksmingas būdas sumažinti stresą ir pagerinti savijautą.
Mokslininkai įrodė, kad spalvinimas yra paprastas būdas sumažinti nerimą ir perdegimą, ypač kai jis derinamas su dėmesingo įsisąmoninimo praktika.
Dėmesingas įsisąmoninimas – tai sąmoninga praktika atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta šią akimirką, nevertinant jokių minčių ar emocijų, nepasiduodant blaškymui.
Kai kurie žmonės dėmesingo įsisąmoninimo metu naudoja meditacijos technikas, kurios padeda susikaupti, pavyzdžiui, sutelkia dėmesį į kvėpavimą, kad išliktų čia ir dabar. Spalvinimas taip pat gali veikti panašiai – jis padeda žmonėms susitelkti į dabartį. Todėl mokslininkai atliko keletą tyrimų, padėjusių išsiaiškinti, ar dėmesingas spalvinimas gali pagerinti savijautą.
Viename tyrime buvo analizuojama, kaip spalvinimas, derinamas su dėmesingu įsisąmoninimu, veikia universiteto studentų savijautą. 72 dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė gavo spalvinimo lapą ir buvo pamokyta, kaip spalvinant praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą.
Dalyviams buvo paaiškinta, kaip atpalaiduoti kūną, sutelkti dėmesį į spalvinimo užduotį ir pojūtį bei ką daryti, jei mintys nuklysta. Kita grupė tokių instrukcijų negavo, todėl tiesiog spalvino.
Po užsiėmimo dėmesingo įsisąmoninimo technikos pamokyta grupė teigė, kad spalvinimo metu jautė mažiau nerimo, buvo labiau susikaupusi. O instrukcijų negavusi grupė tokios naudos nepajuto. Tai rodo, kad dėmesingo įsisąmoninimo technikos naudojimas spalvinant gali padėti sumažinti nerimą. Tačiau kai kuriems žmonėms nepatiko, kad spalvinimo metu jiems buvo duodami nurodymai, ir tai sumažino dėmesingo spalvinimo naudą.
Kito eksperimento metu buvo analizuojama, kokį poveikį 35 Jungtinės Karalystės mokytojams turėjo vaizdo įrašų naudojimas mokant sąmoningo spalvinimo. Jo dalyviai taip pat buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei penkias dienas kasdien buvo duodama sąmoningo spalvinimo užduotis. Kita grupė tęsė savo darbą kaip įprastai.
Sąmoningą spalvinimą praktikavę mokytojai teigė jautę mažiau streso, buvę sąmoningesni ir atsparesni. Tai, kad prieš gaudami užduotis tyrimo dalyviai buvo apmokyti sąmoningo spalvinimo technikos, padėjo jiems pasiekti geriausių rezultatų ir gauti didžiausią naudą iš šio užsiėmimo.
Tačiau net ir atlikus tyrimą nepavyko atsakyti į klausimą, ar sąmoningas spalvinimas teikia panašią naudą kaip ir tradicinės meditacijos praktikos. Todėl buvo atliktas dar vienas sąmoningo spalvinimo ir meditacijos lyginamasis eksperimentas.
Sąmoningas spalvinimas buvo lyginamas su meilės ir gerumo meditacijos praktika. Paprastai tik meditacijos metu naudojama technika padeda ugdyti geranoriškumą, sutelkiant dėmesį į gerų palinkėjimų ar minčių siuntimą sau ir kitiems; įrodyta, kad ji gerina savijautą ir mažina stresą.
180 tyrimo dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė gavo spalvinimo lapą ir buvo supažindinta, kaip praktikuoti meilės ir gerumo meditacija grįstą spalvinimą. Kita grupė buvo pamokyta praktikuoti tik meilės gerumo meditaciją.
Rezultatai parodė, kad spalvinimas ir meditacija vienodai sėkmingai padėjo tyrimo dalyviams būti sąmoningesniems ir mažiau nerimauti. Tai reiškia, kad dėmesingas spalvinimas gali būti toks pat veiksmingas mažinant nerimą, kaip ir meditacija.
Būti sąmoningu
Apskritai šie tyrimai rodo, kad spalvinimas gali būti puikus būdas atsipalaiduoti ir pasijusti geriau, ypač kai jis derinamas su dėmesingu įsisąmoninimu. Taip gali būti todėl, kad dėmesingas įsisąmoninimas skatina žmones sutelkti dėmesį į dabarties akimirką ir įveikti stresą keliančius jausmus bei mintis.
Tyrimai rodo, kad dėmesingas įsisąmoninimas gali ir kitais būdais būti naudingas sveikatai, įskaitant skausmo mažinimą ir netgi pagalbą įveikiant nemigą. Jei norite patys išbandyti sąmoningą spalvinimą, raskite ramią ir patogią vietą, kur galėsite susikaupti, kur niekas neblaškys jūsų dėmesio.
Protingai pasirinkite priemones. Per daug spalvų gali blaškyti dėmesį. Abstraktūs spalvinimo priešiniai gali būti naudingesni, nes leis sutelkti dėmesį į veiklą, užuot stengusis logiškai parinkti spalvas tam tikriems objektams, pavyzdžiui, medžiams ar akims.
Spalvindami stebėkite savo mintis. Jei jos nuklysta arba kyla kitokių nors netikėtų minčių ar jausmų, paprasčiausiai juos paleiskite. Vėl sutelkite dėmesį į spalvas, perkeliamas ant popieriaus, arba į savo rankos judesius. Svarbiausia – būti čia ir dabar, todėl kiekvieną kartą, kai mintys nuklysta, paleiskite jas ir vėl sutelkite dėmesį į spalvinimą.
Jei nemėgstate spalvinti, tyrimai rodo, kad dėmesingas įsisąmoninimas gali būti naudojamas kartu su įvairiomis kitomis veiklomis ir ne mažiau sėkmingai užtikrinti gerą savijautą ir psichikos sveikatą.
Pavyzdžiui, piešimas ar mezgimas gali padėti valdyti nerimą. Veiksmingi gali būti net ir paprasti namų ruošos darbai, pavyzdžiui, indų plovimas. Vaikščiojimas taip pat gali padėti sumažinti stresą.
Kad ir kokią veiklą pasirinktumėte, ji gali turėti teigiamą poveikį jūsų savijautai, jei sutelksite dėmesį į buvimą šioje akimirkoje.
