Antrojo tipo cukrinis diabetas gali prasidėti palaipsniui, o ankstyvosios stadijos simptomai dažnai būna lengvi, todėl daugelis žmonių nesupranta, kad serga šia liga, rašo „Medical News Today“.
Cukrinis diabetas – itin dažna liga, todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius simptomus.
Ankstyvieji II tipo cukrinio diabeto požymiai gali būti:
1. Dažnas šlapinimasis
Kai cukraus kiekis kraujyje didelis, inkstai stengiasi pašalinti cukraus perteklių jį filtruodami. Dėl to gali tekti dažniau šlapintis, ypač naktį.
2. Padidėjęs troškulys
Dėl dažno šlapinimosi, būtino cukraus pertekliui iš kraujo pašalinti, organizmas gali netekti skysčių. Ilgainiui tai gali sukelti dehidrataciją, verčiančią jausti didesnį troškulį nei įprastai.
3. Padažnėjęs alkio jausmas
Diabetu sergantys žmonės dažnai negauna pakankamai energijos iš maisto.
Virškinimo sistema suskaido maistą į gliukoze vadinamą paprastą cukrų, kurį organizmas naudoja kaip degalus. Sergant diabetu, iš kraujo apytakos į kūno ląsteles nepatenka pakankamai gliukozės.
Todėl II tipo diabetu sergantys žmonės dažniau jaučiasi alkani, nepriklausomai nuo to, kada paskutinį kartą valgė.
4. Nuovargis
Cukrinis diabetas gali turėti įtakos energijos lygiui ir sukelti nuovargį.
Diabetinis nuovargis atsiranda dėl nepakankamo iš kraujotakos į organizmo ląsteles patenkančio cukraus kiekio.
5. Išsiliejęs vaizdas
Cukraus perteklius kraujyje gali pažeisti smulkias akių kraujagysles, todėl gali imti lietis vaizdas. Tai gali pasireikšti vienai arba abiem akims.
Didelis cukraus kiekis kraujyje taip pat gali sukelti akies lęšiuko patinimą, dėl ko sutrinka regėjimas. Sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje, jis atsistato.
Negydant cukrinio diabeto, kraujagyslių pažeidimai gali tapti rimtesni ir galiausiai regėjimas gali būti prarastas visam laikui.
6. Lėtas žaizdų gijimas
Didelis cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti nervus ir kraujagysles, todėl gali sutrikti kraujotaka. Dėl to net nedidelės žaizdos ir įpjovimai gali gyti kelias savaites ar mėnesius. Lėtai gyjant žaizdoms, didesnė infekcijos rizika.
7. Rankų ar kojų dilgčiojimas, tirpimas ar skausmas
Didelis cukraus kiekis kraujyje gali paveikti kraujotaką ir pažeisti nervus. Sergantiesiems II tipo diabetu tai gali sukelti rankų ir kojų skausmą, dilgčiojimo ar tirpimo pojūtį.
Ši būklė vadinama neuropatija. Negydant diabeto, ji gali pablogėti ir sukelti rimtesnių komplikacijų.
8. Patamsėjusios odos lopinėliai
Dėl diabeto taip pat gali atsirasti tamsesnių odos dėmių kaklo, pažastų ar kirkšnių raukšlėse. Šios dėmės gali būti minkštos ir švelnios.
Tokia odos būklė vadinama juodąja akantoze.
9. Niežulys ir mielių infekcijos
Cukraus perteklius kraujyje ir šlapime yra maistas mielėms, kurios gali sukelti infekciją. Mielių infekcijos dažniausiai pasireiškia šiltose ir drėgnose odos vietose, pavyzdžiui, burnoje, lytinių organų srityje ir pažastyse.
Pažeistos vietos paprastai niežti, gali būti jaučiamas deginimas ar skausmas, pakisti odos spalva.
Ankstyvos diagnozės svarba
Atpažinus ankstyvuosius II tipo diabeto požymius, galima greičiau nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.
Tinkamas gydymas, gyvenimo būdo pokyčiai ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė gali stipriai pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę bei sumažinti komplikacijų riziką.
Negydant nuolat padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti sunkių, o kartais ir gyvybei pavojingų komplikacijų:
1. širdies ligas;
2. insultą;
3. nervų pažeidimus ir neuropatiją;
4. pėdų problemas;
5. inkstų ligas, dėl kurių gali atsirasti dializės poreikis;
6. akių ligas ir aklumą;
7. seksualinių problemų.
Norint išvengti šių komplikacijų, labai svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Kuo ilgiau jis nekontroliuojamas, tuo didesnė įvairių sveikatos problemų rizika.
Negydomas diabetas taip pat gali sukelti hiperosmoliarinį hiperglikeminį sindromą (HHS), dėl kurio cukraus kiekis kraujyje smarkiai ir nuolat didėja. Paprastai HHS sukelia liga ar infekcija, dėl kurios gali tekti gydytis ligoninėje. Ši staigi komplikacija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai
II tipo cukriniu diabetu gali susirgti bet kuris žmogus, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti riziką. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra šie:
1. amžius nuo 45 metų;
2. sėdimas gyvenimo būdas;
3. antsvoris ar nutukimas;
4. nesubalansuota mityba;
5. paveldimumas šeimoje;
6. policistinių kiaušidžių sindromas;
7. patirtas gestacinis diabetas, širdies ligos arba insultas;
8. diagnozuotas prediabetas.
