„Man netrukus sueis 80 metų. Prieš kurį laiką pastebėjau, kad ant kūno, ypač ant plaštakų, tarsi iš niekur atsiranda mėlynių. Tų vietų man neskauda, bet tamsios spalvos kraujosruvos laikosi labai ilgai – apie mėnesį. Dar nespėjus vienoms išnykti, atsiranda kitų. Ar šios mėlynės signalizuoja apie rimtą ligą“, – klausia LRT.lt skaitytojas Vladas iš Molėtų.
Santaros klinikų gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė sako, kad ši, vadinamųjų mėlynių ant kūno, problema aktuali daugybei vyresnio amžiaus žmonių.
„Į mane kreipiasi šeimos gydytojo siuntimą gavę pacientai, jie sunerimę klausia to paties kaip ir jūsų skaitytojas Vladas.
„Ar čia tik ant rankų, ar kraujosruvų gali būti ir vidaus organuose, ar šios mėlynės reiškia, kad turiu problemų su kraujotaka, kraujo krešėjimu ir t. t.?“ – pacientų klausimus vardija gydytoja.
„Noriu nuraminti – ši būklė nepavojinga sveikatai. Ji nesukelia kitų patologijų ir nėra rimtų sveikatos sutrikimų simptomas. Vladui greičiausiai yra senatvinė purpura. Ši būklė paliečia maždaug dešimt procentų žmonių, kuriems yra daugiau kaip penkiasdešimt metų. Kuo žmogus vyresnis, tuo didėja purpurų rizika. Aš nesu mačiusi paciento su tokiomis purpuromis, kuris būtų jaunesnis nei šešiasdešimties“, – LRT.lt sakė gydytoja hematologė.
Pasak specialistės, senatvinė purpura – tai įvairiose kūno vietose dėl odos ir kraujagyslių degeneracijos atsiradusi kraujosruvinė dėmė. Tokių dėmių gali atsirasti ant kaklo, krūtinės, bet dažniausiai jos pasirodo ant rankų. Ypač ant nugarinių plaštakų paviršių, dilbio. Pacientus gąsdina ir tai, kad jos būna ryškiai mėlynos, rausvai violetinės spalvos ir išlieka ilgiau nei mums įprastos mėlynės. Kartais nepranyksta ir mėnesį. Purpuros būna netaisyklingos formos, įvairaus dydžio. Tai gali būti atskiros dėmės arba susiliejančios į vieną elementą.
Gydymo nėra
„Kokios senatvinių purpurų priežastys? Su amžiumi mūsų oda ir poodinis sluoksnis plonėja. Kartais oda taip išplonėja, kad tampa panaši į pergamentinį popierių. Ypač tai būdinga rankų odai, nes būtent rankos daugiausia paveikiamos UV spindulių, kitų išorinių veiksnių.
Išplonėjus odai, kraujagyslės tampa mažiau apsaugotos. Kai poodis išplonėjęs, pakanka mažiausio kapiliaro trūkimo ir mes jau turime purpurą.
Purpurų riziką didina ne tik senėjimas, UV spinduliuotė, bet ir kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, aspirino arba steroidinių hormonų, vartojimas. Tada ši būklė gali pasireikšti stipriau“, – pasakojo gydytoja.
Medikė pabrėžė, kad nuo senatvinių purpurų gydymo nėra. Galima taikyti tik būklę palengvinančias arba prevencines priemones.
„Patarčiau tas vietas saugoti nuo išorinio poveikio, ypač UV spinduliuotės, papildomai drėkinti odą kremais, ypač po vandens procedūrų. Galima vartoti vitamino C, kolageno preparatų“, – sakė medikė.
Gydytoja pasakojo, kad pacientai, sužinoję, jog senatvinės purpuros nepavojingos sveikatai, vis tiek nori, kad jų neatsirastų.
„Jiems šios dėmės sukelia diskomfortą. Pacientai, kurie rūpinasi savo išvaizda, sako: „Bet tai kaip negražiai atrodo, negaliu dėvėti drabužių trumpomis rankovėmis.“
Aš tada atsakau, kad tokių pat purpurų pastebėjau per televiziją net ir ant JAV prezidento Joe Bideno ir a. a. karalienės Elžbietos II rankų“, – patirtimi dalijosi gydytoja.
