Ligoninėse atliekamos operacijos pasitelkiant robotus Lietuvoje yra naujiena. Robotus yra įsigijusios vos kelios didžiausios šalies gydymo įstaigos. Pirmoji robotines operacijas pacientams pasiūlė Klaipėdos universitetinė ligoninė, o neseniai apie pirmąsias operacijas, atliekamas robotais, paskelbė ir Santaros klinikos.
Kaip LRT RADIJUI pasakoja Santaros klinikų vadovas robotinei chirurgijai dr. Marius Petrulionis, robotinė chirurgija šioje gydymo įstaigoje pradėta taikyti šių metų birželio 19 d. Jau pačios pirmosios šiuo būdu atliktos operacijos buvusios gana plataus spektro.
„Robotinė chirurginė sistema mūsų klinikose yra naudojama jautrioms specialybėms – urologijai, pilvo chirurgijai ir ginekologijai. Operacijos buvo iš visų šių spektrų, įskaitant radikalias prostatektomijas, tulžies pūslės, išvaržų, storosios žarnos, histerektomijos ir kiaušidžių cistų šalinimo operacijas“, – vardija ekspertas.
Anot pašnekovo, pasitelkiant robotus, operacijų metu chirurgams net nereikia būti prie chirurginio stalo, šalia pacientų. Specialistai sėdi atokiau, prie specialios nuotolinės konsolės ir per ją valdo robotinių rankų instrumentus, kurie ir liečiasi prie pacientų.
„Mūsų turima robotinės chirurgijos sistema iš viso turi penkias chirurgines rankas. Visuomet viena iš jų valdo kamerą vizualizacijai, vaizdui gauti ir, priklausomai nuo operacijos apimties, pajungiama nuo dviejų iki keturių papildomų robotinių rankų – chirurginių manipuliatorių“, – teigia dr. M. Petrulionis.
Tokių operacijų metu, pažymi Santaros klinikų vadovas robotinei chirurgijai, visuomet reikalingas bent vienas chirurgas, kuris valdytų robotines rankas. Tačiau dabar dėl šios technologijos taikymo su kai kuriomis operacijomis jis gali susitvarkyti visiškai vienas, be jokių asistentų.
Kaip dar vieną robotinės chirurgijos privalumą ekspertas įvardija „chirurginės sistemos tikslumą“. Nepaliekama vietos tokiems žmogiškiesiems faktoriams kaip rankų drebulys, patys instrumentai yra labai tikslūs, leidžiantys atlikti tokius judesius, kokie nebuvo galimi ankstesnėse praktikose. Be to, ir pjūviai būna mažesni nei įprastų operacijų metu.
„Na, ir kitas nenuginčijamas privalumas yra komfortas pagrindiniam chirurgui, kuriam nebėra būtinybės išstovėti per ilgą operaciją prie chirurginio stalo. Jis gali operuoti komfortabilioje sėdimoje pozicijoje. O mažesnis nuovargis operacijų metu irgi prisideda prie geresnių rezultatų“, – tvirtina dr. M. Petrulionis.
Paklaustas, kokia yra klaidų tikimybė, pasitelkiant robotinę chirurgiją, Santaros klinikų atstovas tikina, kad kol kas ši praktika pasirodė itin tiksli ir saugi.
„Per pirmąsias 3 savaites atlikome 29 operacijas (...) ir jokių didelės apimties komplikacijų kol kas neturėjome. Jau pačios pirmos savaitės rodo, kad robotinė chirurginė sistema yra patikima ir saugi.
Tiesa, chirurgijoje šiandien visos operacijos nėra saugios, nesvarbu, ar tai būtų atvira, ar laparoskopinė, ar robotinė operacija. Kiekviena operacija turi savo riziką. Tačiau robotinės chirurgijos komplikacijų rizika nėra didesnė negu mums jau įprastų laparoskopinių chirurginių operacijų“, – LRT RADIJUI pasakoja Santaros klinikų vadovas robotinei chirurgijai.
Žiūrint į ateities perspektyvas, specialistas tikisi, kad jo atstovaujamoje gydymo įstaigoje su laiku robotinė chirurgija vis dažniau bus taikoma konkrečiai onkologiniams ligoniams. Jo aiškinimu, onkologinės operacijos „įprastai reikalauja didesnės apimties chirurginių manipuliacijų, jos trunka ilgiau, (...) čia ypatingai svarbus chirurginis tikslumas“. Dėl to robotinė chirurgija šio tipo operacijoms yra optimalus pasirinkimas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
