Portalo LRT.lt skaitytoja Raminta neseniai susilaukė sūnaus. Šeimos pagausėjimui ji sako atsakingai ruošusis: kartu su vyru lankė tėvystės kursus, klausė paskaitų. Vis dėlto ji teigia suprantanti, kad kai kurių dalykų iš anksto neišmoksi. „Prieš gimstant sūnui daug ką įsivaizdavome kitaip. Pavyzdžiui, atrodė, kad jis miegos atskirai savo lopšyje, kuris bus mūsų kambaryje. Tačiau jau nuo pirmos savaitės man patogiau jį migdyti šalia savęs, kadangi žindau pagal poreikį, t. y. tiek kartų, kiek nori kūdikis“, – sakė moteris.
Ji neslėpė, kad bendraudama su kitomis mamomis sužino apie skirtingus pasirinkimus ir jų motyvus.
„Gana dažnai galima išgirsti, kad kai kurios moterys nemiega su kūdikiais, nes bijo nelaimių – kad nesužeistų naktį vaiko, taip pat baiminasi staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS). Nors aš pati, kiek esu skaičiusi, manau, jog būtent miegas atskirai vaikui pavojingesnis“, – mintimis pasidalino Raminta.
Moteris pasakojo savarankiškai pasidomėjusi apie staigios kūdikių mirties sindromą: „Po gimdymo apie tai nei šeimos gydytoja, nei kas kitas su manimi nekalbėjo. Kiek žinau, ir mano pažįstamoms mamoms niekas nieko nepasakojo, nepatarė.“
Apie tai, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas, kokie namų aplinkoje dažnai esantys dalykai kelia pavojų vaiko iki vienų metų gyvybei, kur miegoti mažyliui saugiausia, portalui LRT.lt papasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja rezidentė Eglė Žėkaitė-Vaišnienė ir šeimos gydytoja bei sertifikuota miego specialistė Vytenė Menkevičienė.
Skaudžios ir neaiškios mirtys
Terminas staigios kūdikių mirties sindromas žinomas nuo 1969 m. Juo apibūdinama iš pažiūros sveikų kūdikių iki vienų metų amžiaus mirtis.
Pasak E. Žėkaitės-Vaišnienės, nelaimę patyrę tėvai pasakoja, kad dažniausiai kūdikiai paguldomi į lovelę miegoti ir vėliau randami nekvėpuojantys. „Staigios kūdikių mirties sindromas susijęs su miegu, todėl anksčiau buvo vartojami tokie terminai kaip „lovelės mirtis“ (angl. cot death, crib death). Kodėl uždūsta kūdikis, nėra visiškai aišku. Manoma, kad tam gali turėti įtakos tam tikri pokyčiai organizmo fermentinėse sistemose, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. SKMS diagnozuojama, jei kūdikio mirtis lieka nepaaiškinta po išsamaus ištyrimo. Dažniausiai šis sindromas nustatomas 2–4 mėnesių kūdikiams, nuo 6 mėnesių SKMS dažnis sumažėja, tačiau rizika išlieka iki vienų metų amžiaus“, – kalbėjo vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja rezidentė.
Lietuvoje SKMS atvejų pasitaiko retai – Higienos instituto duomenimis, 2020 m. dėl SKMS mirė du vaikai (naujesni duomenys viešai neskelbiami). Pasaulio statistika rodo, kad daugelyje šalių kūdikių mirtingumo nuo SKMS rodiklis siekia 0,2–0,5 atvejo iš 1000 vaikų iki 1 metų.
„Man asmeniškai su tokiu atveju susidurti neteko, nes, dirbant ligoninėje, jeigu vaikutis numiršta, dažniausiai būna aiški priežastis – liga. Tačiau girdėti apie tokius atvejus tenka. Jie nėra dažni, bet, žinoma, labai skaudūs“, – kalbėjo medikė.
Anot jos, mokslininkai dar nežino visų priežasčių, kurios nulemia, kad vieniems vaikams pasireiškia SKMS, o kitiems ne. Tačiau pastebėta, kad kūdikiai, mirę nuo SKMS, turi šiokių tokių pokyčių galvos smegenų struktūrose. Taip pat pastebėtas genetinis polinkis – manoma, kad tai gali būti susiję ir su medžiagų apykaita.
Anot E. Žėkaitės-Vaišnienės, praktikoje šiuos duomenis dar sunku pritaikyti: „Šiuo metu dar negalime atlikti kokio nors atrankinio tyrimo ir tirdami visus naujagimius nuspėti, kuriam rizika didesnė.“
Vis dėlto kai kas jau žinoma – tai rizikos veiksniai, kurių galima išvengti, laikantis tam tikrų rekomendacijų.
Gydytojos teigimu, išsamiausias SKMS prevencijos rekomendacijas yra parengusi Amerikos pediatrų akademija (angl. American Academy of Pediatrics, AAP) – jos buvo peržiūrėtos ir atnaujintos 2022 m. Jomis remiasi dauguma valstybių, tarp jų ir Lietuva.
Saugiausia kūdikį migdyti ant nugaros
Viena iš svarbiausių rekomendacijų – naujagimius ir kūdikius rekomenduojama guldyti miegoti tik ant nugaros. „Pas mus dar gajus mitas, kad reikia guldyti kūdikį ant šono dėl užspringimo rizikos. Tačiau pastebėta, kad, guldant ant nugaros, užspringimo atvejų nepadaugėja, o mirčių atvejų – sumažėja. Pati nesaugiausia padėtis miegoti – ant pilvo. Taip, tokia padėtis gali būti taikoma slaugant sergančius naujagimius ir kūdikius ligoninėje, ten, kur jų gyvybines funkcijas nuolat sekame monitoriuje. Tačiau namų sąlygomis rekomenduojama visada guldyti vaikus ant nugaros. Taip pat rekomenduojama migdyti kūdikius ant miegui pritaikyto kietesnio čiužinuko – jokiu būdu ne ant sofos, kušetės, ne automobilinėje kėdutėje ar gultuke.
Rekomenduojama vengti palaidos patalynės kūdikio lovelėje ir geriau naudoti specialų miegmaišį. Jeigu vis dėlto naudojate antklodę, reikėtų užkišti ją už čiužinio kraštų, kad kūdikis nepalįstų po ja ir neuždustų“, – rekomendacijomis pasidalino E. Žėkaitė-Vaišnienė.
Kūdikiams iki vienų metų nereikalinga pagalvė, atsisakyti reikėtų ir aktyviai reklamuojamų lovos apsaugėlių, gražiai atrodančių medžiaginių migdukų, kitų minkštų žaislų. Kūdikio lovelėje jie gali sutrikdyti oro cirkuliaciją.
„Negalima uždengti kūdikiui galvytės – reikėtų vengti perkaitimo. Apskritai mažus vaikus rekomenduojama migdyti gerai vėdinamoje patalpoje, o aplinkiniai neturėtų rūkyti, nes net ir vieno iš tėvų, o ypač mamos rūkymas, kaip rodo tyrimai, ženkliai didina SKMS riziką“, – pabrėžė medikė.
Vienas dažniausių klausimų, kurių sulaukia ji ir kiti vaikų ligų gydytojai, ar galima tėvams miegoti su kūdikiu vienoje lovoje?
Pasak LRT.lt pašnekovės, nerekomenduojama miegoti kartu su kūdikiu vienoje lovoje labai pervargusiems, apsvaigusiems asmenims, vyresniems broliams ir seserims. Tačiau žindanti mama gali miegoti kartu su kūdikiu saugiai, laikydamasi anksčiau minėtų rekomendacijų. Taip pat įrodyta, kad žindymas mažina SKMS riziką.
„Neretai tėvai baiminasi, kad migdomas ant nugaros kūdikis turės nugulėtą galvytę. Svarbu paminėti, kad kai vaikas nemiega, leisti jam pagulėti ant pilvo rekomenduojama nuo pat išrašymo iš ligoninės palaipsniui didinant laiką po 15–30 min. per parą“, – paaiškino medikė.
Svarbu edukuoti: teisingų žinių tėvams Lietuvoje dar trūksta
E. Žėkaitės-Vaišnienės teigimu, pradėjus vykdyti saugaus miego kampanijas ir skleidžiant rekomendacijas, SKMS atvejų skirtingose šalyse sumažėjo iki 30 proc., o kai kur net 83 proc.
Deja, Lietuvoje tėvams teisingos informacijos apie SKMS prevenciją ir rizikas trūksta. „Kartu su LSMUL Kauno Klinikų Neonatologijos klinikos vadove profesore Rasa Tameliene ir vaikų intensyviosios terapijos gydytoja rezidente Kristina Ganzijeva atlikome tėvų apklausą SKMS tema. Atrinkome beveik 2400 atsakiusiųjų, išanalizavome duomenis ir jie mus tikrai nemaloniai nustebino.
Net 73,2 proc. respondentų atsakė, kad ligoninėje po gimdymo jie negavo jokios informacijos apie SKMS. Žinoma, mes neatmetame subjektyvumo faktoriaus – galbūt informacija tėvams buvo suteikta, tačiau jie neprisimena, neužfiksavo, neįsidėmėjo. Bet kuriuo atveju tai parodo, kad informaciją tėveliams reikėtų suteikti ir priminti ir vėliau. Uždavėme klausimą apie tai, ką apie SKMS tėvams yra pasakojęs jų šeimos gydytojas arba pediatras. Juk tėvai su vaiku lankosi pas gydytoją kiekvieną mėnesį, kartais – ir dažniau. Net 92,5 proc. tėvų atsakė, kad jų šeimos gydytojas ar pediatras nebuvo kalbėjęs su jais apie SKMS.
Ir nors didelė dalis tėvų pasisako žinantys, kas yra SKMS, bet du trečdaliai respondentų (67,7 proc.) teigė, jog jiems trūksta žinių apie SKMS. Todėl visiškai nenustebino, kad net 81,7 proc. respondentų pasisako, kad yra patys savarankiškai ieškoję informacijos apie SKMS“, – per apklausą gautus rezultatus įvertino viena iš jos rengėjų, vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja.
Anot jos, akivaizdu, kad šiuo metu kūdikių tėvai negauna pakankamai informacijos iš sveikatos priežiūros specialistų, tačiau linkę ieškoti jos patys.
„Savaime suprantama, kad internete, socialiniuose tinkluose, iš lūpų į lūpas skleidžiama informacija ne visada būna teisinga. Tėvai norėtų (ir turėtų) gauti daugiau patikimos informacijos apie SKMS“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį ir į kūdikiams skirtų prekių gamintojų bei pardavėjų atsakomybę. „Manau, kad reklamuojantys kūdikių apyvokos daiktus (lizdelius, lovos apsaugėles, miegui skirtus žaisliukus) turėtų jausti atsakomybę ir nurodyti, kad visi šie jaukūs, bet kūdikiui absoliučiai nereikalingi daiktai yra pavojingi, kol vaikui sueis vieneri metai. Pavyzdžiui, lizdelyje galima laikyti kūdikį dieną, kai tėvai jį mato, bet tai tampa nesaugu naktį. O visus minkštus žaislus ir patalynę turėtų pakeisti mamos ir tėčio glėbys“, – įsitikinusi E. Žėkaitė-Vaišnienė.
Taip pat skaitykite
Didesnė rizika ankstukams
Pasak šeimos gydytojos ir miego specialistės V. Menkevičienės, nors SKMS pavojus kyla visiems vaikams iki vienų metų, tačiau didžiausia rizika – neišnešiotiems kūdikiams.
Tyrimai rodo, kad labai dažnai toks nelaimingas įvykis nutinka, kai pažeidžiamas neišnešiotas, mažo gimimo svorio, turintis lėtinių ligų kūdikis kritiniu jo vystymosi periodu (formuojantis, bręstant kvėpavimo centrui galvos smegenyse) yra veikiamas tam tikrų išorės veiksnių, pvz., miega ant ir tarp minkštų paviršių: pagalvių, žaislų ir pan.
„Yra žinoma, kad kai kurie kūdikiai turi paveldėtą polinkį į neritmišką širdies veiklą, taip pat šis sindromas yra susijęs su kvėpavimo ir širdies veiklos koordinacijos trūkumu, net įgimtais kvėpavimo raumenų defektais. Deja, nė vienas mažylis nėra nuo jų apsaugotas. Bet mes galime ir turime sukurti kuo saugesnę kūdikiui miego aplinką“, – sakė V. Menkevičienė.
Reikia ne drausti, bet aiškinti, kaip tai daryti saugiai
Kalbėdama apie kūdikio migdymą tėvų lovoje, medikė pabrėžė, jog nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
„Deja, mokslininkams vis dar nepavyko susitarti dėl kūdikių guldymo į tą pačią lovą su tėvais. Amerikos pediatrų asociacija, vis atnaujinanti saugaus kūdikių migdymo rekomendacijas, pataria kūdikius migdyti atskirai. Visgi dalis mokslininkų pastebi, jog visi moksliniai tyrimai, įrodantys miegojimo kartu ryšį su SKMS, neeliminavo visų rizikos veiksnių, tokių kaip tėvų rūkymas, kūdikio guldymas ant pilvo ar papildomi minkšti paviršiai. Taigi, mes iki šiol neturime jokio patikimo ir solidaus mokslinio tyrimo, kuris būtų atsižvelgęs į šias svarbias, netgi kritiškai svarbias, aplinkybes“, – teigė V. Menkevičienė.
Pasak jos, Amerikos pediatrų asociacija taip pat yra kritikuojama dėl diskusijos su kitais specialistais, dirbančiais su neseniai naujagimio sulaukusiomis šeimomis – akušeriais, žindymo konsultantais. Būtent jie žino, kad daugelis tėvų, nepaisydami gąsdinimų, vis tiek miega kartu su savo kūdikiais.
„Prieš keletą metų Anglijoje atliktas tyrimas parodė, jog net 76 proc. tėvų bent kartą miegojo su savo kūdikiu vienoje lovoje, ir net 40 proc. tai darė nesaugiai. Akivaizdu, kad gąsdinimai nėra veiksmingi. Tėvai miegojo ir miegos su kūdikiais vienoje lovoje, tik apie tai niekam, ypač medikams, nepasakos. Tai visiškai nestebina, nes kiekvienas tėtis ar mama, ypač žindanti, gali patvirtinti, jog reikia labai labai stipriai pasistengti, jog naktį maitindamas savo mažylį neužmigtum. Tai natūralu: laikant jį rankose išsiskiria hormono oksitocino, cholecistokinino, kurie sukelia mieguistumą. Kūdikis gali iškristi iš rankų, atsidurti ant fotelio ar užsispausti nosytę, burną į tėvų krūtinę. Tai jau nesaugu.
Pateikdami tėvams saugaus miego kartu rekomendacijas, ne tik sumažiname SKMS ar kitų nelaimingų įvykių riziką, tačiau ir suteikiame tėvams galimybę pasirinkti tokį miegojimo būdą, kuris jiems ir jų mažyliui tinka geriausiai. Beje, dalis plačiai žinomų organizacijų (UNICEF, LULLABY TRUST, RED NOSE, LA LECHE LEAGUE) kuriamų saugaus kūdikių miego rekomendacijų nedraudžia tėvams miegoti kartu su kūdikiais vienoje lovoje, tačiau aiškiai kalba, kaip tai daryti saugiai“, – pasakojo miego specialistė ir šeimos gydytoja.
Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, jog net 76 proc. tėvų bent kartą miegojo su savo kūdikiu vienoje lovoje, ir net 40 proc. tai darė nesaugiai.
Kaip tinkamą pavyzdį ji pateikė Japoniją, ten yra žymiai mažesnis SKMS atvejų skaičius nei JAV, Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje, nors miegojimas su kūdikiu vienoje lovoje yra įprasta kultūrinė japonų praktika.
„Tai sukelia pagrįstą klausimą, ar tikrai tik miegojimas kartu kelia grėsmę kūdikio gyvybei. Pažvelgus į japono ir amerikiečio lovų skirtumus, tampa aišku, kad asketiška miego aplinka yra labai svarbi. Taip pat Japonijoje kur kas mažesnė dalis žmonių rūko ir vartoja alkoholį. Tai padeda apsaugoti kūdikius, net ir jiems miegant su tėvais ant to paties miego paviršiaus“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, visiems tėvams, auginantiems vaikus iki vienerių metų, reikėtų įsidėmėti „7 taisyklę“: miegoti kartu su kūdikiu gali nerūkantys ir blaivūs, narkotinių medžiagų nevartojantys tėvai (partneriai) ir žindanti mama; išnešiotas, pakankamo gimimo svorio, lėtinių ligų neturintis kūdikis guldomas ant nugaros; optimali aplinkos, kurioje migdomas kūdikis, temperatūra ir miegui pritaikytas, standus čiužinys.
Taip pat tėvai turėtų žinoti, kad kūdikis pažeidžiamiausias yra pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Todėl, jaudinantis dėl jo sveikatos, miegojimą kartu galima šiam laikotarpiui atidėti. Vėliau miegojimas kartu su kūdikiu vienoje lovoje turėtų būti kiekvienos šeimos asmeninis pasirinkimas.
„Gimęs mažylis neurologiniu požiūriu yra dar iki galo neišsivystęs, tad artumas tiek dieną, tiek naktį jam yra labai svarbus. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą, kvėpavimo judesius, mama geriau jaučia šalia miegantį savo kūdikį, nes jos ir mažylio miego ciklai sinchronizuojasi. Antropologiniu požiūriu būtent kūdikio migdymas atskirai yra pakankamai nauja vakarietiškojo pasaulio praktika. Žinoma, dalis kūdikių puikiai jaučiasi miegodami atskirai nuo tėvų, tačiau kitiems tai – itin sudėtinga, nes visiškai natūralu, normalu trokšti artumo“, – kalbėjo pašnekovė.
