Ekspertai tikina, kad norint suvaldyti infekcinių ligų protrūkį būtina paskiepyti apie 95 proc. tikslinės populiacijos. Visgi Lietuvoje skiepų apimtys dažniausiai tesiekia 80 proc. Kai kuriose apskrityse, pavyzdžiui, Klaipėdos, nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito tepaskiepijama apie 60 proc. vaikų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės Ginretos Megelinskienės, viena iš to priežasčių – mitas, jog tam tikros infekcijos jau yra išnykusios, todėl pavojaus vaikams nekelia.
ES fiksuojami ligų protrūkiai gali ateiti ir į Lietuvą
Kalbant apie gyventojų imunizaciją, didžiausią nerimą visuomenės sveikatos ekspertams pastaruoju metu kelia krentančios vaikų skiepijimo nuo 14 infekcinių ligų apimtys. Pastebėta, kad per porą metų beveik visose kategorijose vakcinavimas smuktelėjo 2 proc., išskyrus kūdikių skiepijimą nuo hepatito B ir rotavirusinės infekcijos.
SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja G. Megelinskienė LRT RADIJUI pasakoja, kad, siekiant išsiaiškinti, kodėl šalyje paskiepijama vis mažiau vaikų, praėjusių metų spalį buvo atlikta tėvų, auginančių vaikus iki 7 metų, apklausa.
„Tyrimo metu iš viso apklausta apie 1,5 tūkst. respondentų ir išsiaiškintos priežastys, kodėl tėvai nusprendžia neskiepyti savo vaikų. Tai pagrindinės yra dėl to, kad [tėvai] mano, jog skiepai turi šalutinį poveikį, trūksta patikimos informacijos apie vakcinas arba [tėvai] netiki vakcinų veiksmingumu“, – atskleidžia specialistė.
Be to, priduria pašnekovė, įtakos tėvų požiūriui į skiepus turi ir tai, jog vienokios ar kitokios infekcinės ligos atvejų pastaruoju metu savo artimoje aplinkoje mes nematome. Visgi, pabrėžia SAM atstovė, tai dar nereiškia, jog šios ligos sukėlėjas yra visiškai išnykęs – tiesiog yra pasiektas kolektyvinis imunitetas.
„Mūsų inicijuotos apklausos rezultatai rodo, jog su teiginiu, kad dauguma ligų, nuo kurių skiepijama Lietuvoje, yra visiškai išnykusios, visiškai sutiko 9 proc. apklaustųjų. Jie nurodė, kad tai yra viena iš daugelio priežasčių, dėl ko jie mano, jog nebereikia skiepytis ir dėl ko nusprendžia neskiepyti savo vaikų.
Iš tiesų, kai mes nematom baisių užkrečiamųjų ligų atvejų, (...) mums tikrai galbūt tai baisu nėra ir atrodo, kam tada skiepytis, viskas, jau liga yra išnykusi. Tačiau ligos nėra išnykusios. Pavyzdžiui, planas buvo eradikuoti tymus, pasiekus 95 proc. skiepijimo aprėptis, (...) kaip įvyko su raupais. (...) Tačiau panašu, kad dar teks palaukti, kadangi dar ir šiai dienai tymų protrūkiai yra registruojami ir toje pačioje Europoje“, – dėsto G. Megelinskienė.
Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad vakcinavimo apimtys pasaulyje sumažėjo dėl pandemijos, jos metu atidėtų skiepų, LRT RADIJO pašnekovė pabrėžia, kad Lietuvos specialistai laikosi kiek kitokios nuomonės, mat skiepų apimtys šalyje mažėja jau gerus 10 metų. Be to, ir minėta apklausa parodė, kad daliai gyventojų pandemija vakcinavimo prasme kaip tik išėjo į naudą.
„Kai buvo vykdyta apklausa spalio mėnesį, vienas iš klausimų buvo, ar pandemija galėjo padaryti [neigiamą] įtaką vakcinacijai. Dalis gyventojų, taip, nurodė, kad [pandemija] padarė įtakos, bet dalis jų nurodė, kad į vaikų skiepijimą ėmė žiūrėti palankiau, nes gavo daugiau informacijos apie vakcinų saugumą ir efektyvumą. Apie 40 proc. [respondentų] nurodė, kad sveikatos priežiūros specialistas skyrė daugiau laiko konsultacijoms apie vakcinas, kai kurie nurodė, kad karantino metu paslauga vyko paprasčiau“, – įžvalgomis dalinasi ekspertė.
Pasak G. Megelinskienės, mažėjantys vaikų skiepijimo mastai pastebimi ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jose pastaruoju metu vis atsiranda įvairių infekcinių ligų, pavyzdžiui, jau minėtų tymų ar difterijos, protrūkių.
„Praėjusiais metais Lietuvoje nebuvo registruota tokių ligų protrūkių, tačiau matant, kad kitose Europos šalyse tas yra, mūsų šalyje rizika taip pat yra“, – tvirtina SAM atstovė.
Praleidus vakciną, galima skiepytis ir atbuline data
Kaip aiškina SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja, atliekant minėtą tėvų, auginančių mažamečius, apklausą, siekta sužinoti, ir kokie motyvai galėtų paskatinti juos priimti sprendimą vis dėlto skiepyti savo vaikus.
„Maždaug 60 proc. respondentų nurodė, kad tiek ir šeimos gydytojų aktyvesnis paskatinimas gali padėti priimti sprendimą skiepyti savo vaikus, tiek ir moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų veiksmingumą ir saugumą aktyvesnis platinimas internete. Na, ir, žinoma, pažįstamo sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija taip pat yra labai svarbus veiksnys“, – teigia G. Megelinskienė.
Specialistė tikina, jog SAM reaguos į gyventojų išsakytas mintis ir parengs vakcinacijos skatinimo priemonių planą, atliepiantį jų poreikius.
„Mes kalbame apie tai, kad, sakykim, gyventojams trūksta informacijos. Ką planuojame padaryti – parengti atnaujintą skiepų platformą, tiesiog kad interneto svetainėje būtų skelbiama patikima informacija apie skiepus, įskaitant vaizdo paskaitas, kur gyventojai galėtų dar ir užduoti klausimus, jiems būtų atsakoma, paneigiama dezinformacija ir panašiai.
Kalbant apie sveikatos priežiūros specialistus, yra planuojama su jais bendradarbiauti, rengti jiems mokymus, informacinę medžiagą. (...) Nes irgi kartais girdime iš sveikatos priežiūros specialistų, kad tiesiog norėtųsi turėti kad ir nedaug, bet tokios pakankamai pagrįstos, esminės medžiagos apie vakcinas, kad nereikėtų visų preparatų charakteristikų santraukų vartyti.
(...) Na, ir, žinoma, planuojame skatinti įstaigas už vakcinacijos aprėpčių didinimą, (...) parengti švieslentę su į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktomis vakcinomis. Taip matysis, kuriose savivaldybėse, kuriose apskrityse kokios yra vakcinacijos aprėptys. Galbūt ateityje ir pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigas galėsime matyti duomenis“, – ministerijos planus atskleidžia pašnekovė.
G. Megelinskienė patikina, kad vaikams, praleidusiems vieną ar kitą skiepą, galimybė juos gauti atbuline data tikrai yra. Tokiu atveju vaikams sudaromas individualus skiepijimų kalendorius. Dėl jo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Specialistė primena, kad vaiką skiepijant pagal individualų grafiką, į profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktos vakcinos išlieka nemokamos. Jos Lietuvoje kompensuojamos visiems vaikams iki 18 metų.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
