Katės yra vieni populiariausių augintinių visame pasaulyje. Vien amerikiečių namų ūkiuose gyvena apie 85 milijonai kačių, iš kurių daugelis yra mylimi šeimos nariai. Kuo katės tokios patrauklios žmonėms? Ar tai gali būti susiję su jų charakteriu? Kaip jos veikia žmogaus sveikatą? Šiame „Medical News Today“ (MNT) straipsnyje bus bandoma atsakyti į visus šiuos klausimus.
Genetikai, infekcinių ligų specialistai, psichologai ir kiti ekspertai pateikė keletą teorijų, kodėl katės randa tokį stiprų atgarsį kai kurių žmonių širdyse ir kokį poveikį jos gali turėti savo šeimininkų sveikatai.
Laiko patikrintas ryšys
Remiantis DNR analize, šiandieninės naminės katės protėviai buvo Afrikos laukinės katės Felis silvestris lybica, gyvenusios senovės Mesopotamijos, Egipto, Levanto ir Persijos sankirtoje.
Nors panašu, kad mūsų ryšys su katėmis užsimezgė maždaug prieš 9500 metų Artimuosiuose Rytuose, pirmieji 5300 metų senumo kačių ir žmonių tarpusavio santykių įrodymai aptikti Kinijoje.
Egiptiečiai tikėjo, kad jiems draugiją palaikančios katės įkūnija dieviškąją energiją. „Katės atėjo prie žmonių gyvenviečių, nes ten buvo maisto – grūdų saugyklose tarpstantys graužikai. Jos prisitaikė prie specifinės žmogaus aplinkos, kuri joms buvo evoliucinis pranašumas. Žmonės taip pat buvo suinteresuoti, kad katės gyventų šalia jų. Jie džiaugėsi matydami, kaip katės doroja jų grūdus naikinančius graužikus,“ – „Medical News Today“ sakė Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro CNRS direktorė dr. Eva-Maria Geigl.
Vienas tyrimas parodė, kad yra mažiausiai 13 kačių genų, įrodančių, kad katės iš laukinių tapo naminėmis. Šie genai yra susiję su pažinimu ir elgesiu ir galėjo sustiprinti kačių gebėjimą mokytis už atlygį ir mažiau bijoti žmonių.
Tyrimo, kuriam vadovavo E. M. Geigl, metu nustatyta, kad toje geografinėje teritorijoje, kurią užima šiandien, katės greičiausiai išplito viduramžiais.
Kuo katės žavi žmones?
Dr. Patricia Pendry iš JAV Vašingtono valstijos universiteto tiria žmogaus ir gyvūno sąveiką. Neseniai ji paskelbė tyrimą, kuriame aprašomas ypač stiprus ryšys tarp labai emocingų žmonių ir jų kačių.
Dr. P. Pendry svarsto, kad žmonėms greičiausiai yra sunku atsispirti kačių manipuliacijoms. „Subtilios ir iš dalies nenuspėjamos kačių reakcijos į žmogų leidžia mums tikėti, kad esame „išrinktieji“, arba pasijusti „ypatingais“, kai katės apskritai į mus sureaguoja, – sakė ji MNT. – Taip pat tikiu, kad dėl to, jog ši reakcija kiek užtrunka, mums ramybės neduoda noras žinoti, ką katė darys.“
„O kadangi jų veiksmų pobūdis ir laikas yra sunkiai nuspėjami, jos prikausto mūsų dėmesį vos ne iki priklausomybės lygio – neįmanoma ignoruoti namuose esančios katės, nes galbūt netrukus ji pradės murkti ar iš draugiškumo trintis apie kojas“, – aiškino dr. P. Pendry.
Kai kurie tyrimai rodo, kad katės mums yra mielos dėl tam tikrų savybių, būdingų kūdikiams. Mes instinktyviai reaguojame į dideles akis ir žaismingą elgesį – tai evoliuciškai susiformavusi reakcija, padėjusi užtikrinti, kad pasirūpintumėme savo atžalomis.
Jokios diskusijos apie kačių patrauklumą negali apsieiti be jų žaismingumo aptarimo. Maži kačiukai žaisdami pasižymi nežabota energija ir spontaniškumu, tačiau ir subrendusios katės gali būti ne mažiau linksmos ir juokingos. Vieną dieną jūsų namuose gyvena dideliu greičiu judanti pokštininkė, kitą – gudrių akių keistuolė, slepianti plaukų gumytes po vonios kilimėliu.
Su šeimininkais katės susikalba
Dėl subtilių būdų, kuriais katės išreiškia savo jausmus, jos dažnai nepelnytai laikomos paslaptingomis atsiskyrėlėmis. Skirtingai nei šunys, jos nevizgina uodegos, kad pademonstruotų džiaugsmą ar draugiškumą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad katės dažnai yra ne mažiau palankiai nusiteikusios savo šeimininkų atžvilgiu nei nepaliaujamai įtikti norintys šunys.
Savo meilę ir poreikius katės išreiškia garsu. Balsiniai kačių signalai varijuoja nuo miaukimo iki šnypštimo, niurzgėjimo ant pro langą matomų paukščių ir kraują stingdančio gilaus riksmo, pranašaujančio kovą su konkurentu.
Tam tikri kačių skleidžiami garsai aiškiai yra skirti bendrauti su žmonėmis – tarkime, miaukimas pusryčių metu. Tačiau panašu, kad dažniausiai katės „kalba“ arba murma sau.
Nepaisant to, katės turi daugybę būdų pranešti apie savo jausmus kūno kalba. Štai keletas jų:
- Trynimasis galva ir skruostais
Patinkančiam ar sudominusiam žmogui katė dažnai pasitrina galva ar skruostais į ištiestą ranką ar kelnių klešnę. Tokiu elgesiu siekiama dviejų tikslų. Pirma, katė ant daiktų ar šeimininko palieka iš skruostų liaukų išskiriamus feromonus, taip pažymėdama juos kaip savo. Antra, ypač trynimosi į kelnių klešnes atveju, ji renka uodžiamąją informaciją apie jos dėmesį patraukusio žmogaus bendravimą su kitais gyvūnais.
- Murkimas
Žmonės dažnai mano, kad murkimas yra neginčijamos laimės požymis, tačiau taip nėra. Stresinėje situacijoje atsidūrusios katės taip pat gali murkti. Kai kurie ekspertai teigia, kad tokiu būdu katė gali bandyti pati save nuraminti sunkią akimirką.
Kai kurios iškeltos hipotezės teigia, kad murkimas gali turėti gydomųjų savybių. Katės murkia tiek įkvėpdamos, tiek iškvėpdamos orą, kuris sukelia 20–150 hercų burzgimo garsą. Iki šiol nėra aišku, kaip tiksliai jos šį garsą išgauna.
- Sekiojimas iš paskos
Tai, kad katė sekioja iš paskos, dažnai yra geriausias įrodymas, kad ji jus myli, – tai ypač pasakytina apie nedrąsias kates. Katė laikysis atokiau nuo žmogaus, kuris jos nedomina arba kuris jai kelia nerimą.
- Akys
Kačių akys paprastai yra gana didelės, tačiau itin didelės ir apvalios akys, kartais su išsiplėtusiais vyzdžiais, gali signalizuoti apie susijaudinimą arba suvokiamą grėsmę.
Neseniai mokslininkai patvirtino tai, ką kai kurie kačių mylėtojai jau seniai įtarė – norėdami užmegzti ryšį su kate, lėtai mirksėkite, tarsi jai sakytumėte: „Matai, su tavimi jaučiuosi pakankamai saugus, kad užsimerkčiau, ir tu turėtum jaustis taip pat“.
- Ūsai
Nors pagrindinė jų, kaip ir plaukų, sudedamoji dalis yra keratinas, ūsai atlieka labai svarbią funkciją. Ūsai yra specializuotas lietimo organas – kiekviename jų yra nuo 100 iki 200 nervinių ląstelių, kurios suteikia katei informaciją apie ją supančią aplinką. Ūsai taip pat gali signalizuoti apie katės nuotaiką. Kai katė yra atsipalaidavusi, jie styro iš abiejų snukučio pusių. Kai katė yra laiminga ar susijaudinusi, pavyzdžiui, švelniai glostoma, jie šiek tiek palinksta į priekį. Sunerimusios katės ūsai yra nukreipti atgal.
Taip pat skaitykite
Kaip katės veikia šeimininko sveikatą?
Mokslininkai išsiaiškino, kad gyvenimas su kate yra naudingas jos šeimininko sveikatai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Žinoma, jei nesate alergiškas katėms.
Pavyzdžiui, 2009 m. atliktas tyrimas parodė, kad rizika mirti nuo širdies priepuolio kačių savininkams yra kur kas mažesnė nei tiems, kurie niekada neturėjo katės.
2011 m. Jungtinės Karalystės kačių labdaros organizacijos „Cats Protection“ atliktoje apklausoje 93,7 proc. respondentų teigė, kad rūpinimasis kate teigiamai veikia jų psichinę sveikatą.
Dar vienas tyrimas parodė, kad gyvendami kartu su keliais augintiniais, įskaitant kates, vaikai rečiau serga alergija.
Tiesa, yra ir pavojų. Kai kurie mokslininkai yra išreiškę susirūpinimą dėl galimos zoonozinės infekcijos Toxoplasma gondii, kuria katės gali užkrėsti savo šeimininkus. Tai vienaląsčiai mikroskopinio dydžio parazitai, dažnai aptinkami kačių išmatose. Yra manančių, jog T. gondii gali sukelti šizofreniją.
Tačiau, kai 2016 m. tyrėjai patikrino T. gondii sąsajas su šizofrenija ir depresija, prasta impulsų kontrole, įskaitant savižudišką ir nusikalstamą elgesį, asmenybės ir neurokognityvinės veiklos sutrikimais, nebuvo nustatyta reikšmingų įrodymų, kurie sietų T. gondii su bet kuria iš šių problemų.
Vietoje antidepresantų
Ką buvo galima įtarti, patvirtino ir mokslininkai: katės teigiamai veikia jomis besirūpinančių žmonių emocinę sveikatą. Pasak dr. P. Pendry, katės „skiria mums dėmesio, mažina mūsų vienatvę, suteikia komforto, linksmybių, žaidimų, meilės ir ypatingą unikalų leidimą jas glostyti bei laikyti ant kelių, o tai, kaip žinome, skatina oksitocino išsiskyrimą ir slopina kortizolio, streso hormono, gamybą“.
„Aš manau, kad nauda yra abipusė, – pridūrė ji. – Kol meilė, kurią jiems suteikiame, yra pageidaujama, jos bendraudamos su mumis, jaučia panašų komfortą ir bendrystės jausmą.“
