Su per pandemiją įvestu karantinu susijęs stresas paspartino paauglių smegenų senėjimą. Poveikis yra panašus į anksčiau pastebėtus pakitimus dėl smurto, nepriežiūros ir šeimos disfunkcijos, rašo „Science Alert“.
Net jei paauglystę esate palikę toli praeityje, galite prisiminti, kad tai neretai yra audringas laikas, kalbant apie mintis ir jausmus, o smegenyse, net ir be pasaulinės pandemijos ir su ja susijusių karantino ribojimų, vyksta didžiuliai persitvarkymai.
Neseniai tyrėjų iš Stanfordo universiteto ir Kalifornijos universiteto San Franciske atliktame tyrime daroma išvada, kad pandemija „paspartino“ kai kuriuos šio persitvarkymo procesus, paskatino žievės plonėjimą ir hipokampo bei smegenų migdolinio kūno padidėjimą.
„Iš pasaulinių tyrimų jau žinome, kad pandemija neigiamai paveikė jaunuolių psichinę sveikatą, bet nežinojome, kaip ji fiziškai paveikė jų smegenis“, – sako Kalifornijoje įsikūrusios Stanfordo Neurovystymosi, afekto ir psichopatologijos (SNAP) laboratorijos direktorius psichologas Ianas Gotlibas.
Mokslininkai palygino 81 vaiko magnetinio rezonanso tomografijas (MRT), atliktas prieš pandemiją (nuo 2016 m. lapkričio iki 2019 m. lapkričio), su 82 vaikų smegenų atvaizdais, padarytais per pandemiją (nuo 2020 m. spalio iki 2022 m. kovo), tačiau jau sušvelninus su ja susijusius ribojimus.
Tada tyrėjai palygino vaikus iš abiejų grupių, atsižvelgdami į tokius veiksnius kaip lytis, amžius, brendimas, etninė kilmė, ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu patirtas stresas ir socialinė bei ekonominė aplinka, ieškodami įvairių lyginimo taškų.
Tomografijos parodė, kad smegenų senėjimo procesas popandeminėje grupėje tarsi buvo paspartėjęs. Dėl trumpesnių nei vienerių metų karantino ribojimų antroje grupėje buvusių paauglių smegenys atrodė trejais metais senesnės.
Su popandemine grupe siejama ir prastesnė psichikos sveikata, nors nėra iki galo aišku, ar tai tiesiogiai susiję su smegenų amžiumi. Šis tyrimas negali mums atsakyti į klausimą, ar šie pokyčiai yra negrįžtami ir ar pasireikš kokių nors kitų psichikos sveikatos problemų, atsirasiančių dėl paspartėjusių pagrindinių smegenų struktūrų pokyčių.
„Ar jų chronologinis amžius galiausiai pasivys jų „smegenų amžių? – klausia I. Gotlibas. – Jei jų smegenys visam laikui liks senesnės nei jų chronologinis amžius, neaišku, kaip tai atsilieps ateityje.“
„Galima tikėtis, kad 70 ar 80 metų žmogus turės tam tikrų kognityvinių ir atminties problemų, atsiradusių dėl smegenų pokyčių, bet kaip viskas klostysis 16-mečiui, kurio smegenys sensta anksčiau laiko?“ – svarsto jis.
Norint tai išsiaiškinti, reikės atlikti daugiau tyrimų. Mokslininkai planuoja ir toliau stebėti tą pačią žmonių grupę, jiems bręstant ir senstant, siekdami aptikti tikėtinus tolesnius smegenų struktūros pokyčius ir galimas psichikos sveikatos komplikacijas.
Visi šie jaunuoliai buvo atrinkti depresijos tyrimui brendimo metu. Tačiau prasiėjus COVID-19 ir susidarius neišvengiamai pauzei dėl karantino, vėliau tyrimas pakrypo kita linkme.
Jo išvados greičiausiai rodo, kad reikia koreguoti kitus smegenų tyrimus, kuriuose teks atsižvelgti į šį neurologinio senėjimo pagreitį. Vaikai, išgyvenę pandemiją, nebūtinai bus tokios pačios neurologinės būklės kaip ankstesnių metų vaikai, tačiau nustatyti skirtumus nebus paprasta.
„Pandemija yra pasaulinio masto reiškinys – nėra nė vieno jos poveikio išvengusio žmogaus, – sako I. Gotlibas. – Bus neįmanoma rasti dalyvių kontrolinei grupei.“
Tyrimas paskelbtas leidinyje „Biological Psychiatry: Global Open Science“.
