Tikriausiai daugelis tėvų yra susidūrę su situacija, kai ryte į darželį ar mokyklą pakeltas vaikas staiga ima skųstis, kad jam skauda galvą, pilvą, jį pykina. Pamatavus temperatūrą akivaizdu, kad vaikas nekarščiuoja ir neturi kitų infekcinės ligos požymių. Tokiu atveju kyla klausimas, ar skausmas rodo beprasidedančią ligą, ar atsiradęs dėl nerimo ar streso prieš kontrolinį, o gal tiesiog vaikas suvalgė ką nors netinkamo? Vaikų ligų gydytoja pulmonologė, biomedicinos mokslų daktarė Indrė Plėštytė-Būtienė sako, kad į vaiko jaučiamus simptomus nederėtų numoti ranka ir verčiau pasiaiškinti to priežastis.
Paprastai tėvai nerimauja susidūrę su atveju, kai vaikui ryte, ypač prieš svarbius įvykius, suskausta pilvą ar galvą. Tačiau gydytoja sako, kad tokius signalus greičiausiai siunčia stresas.
„Aišku, greičiausiai nerimas ir patiriamas stresas gali atsiliepti įvairiais kūno signalais. Mūsų kūnas su mūsų smegenų veikla labai sujungtas. Vaiko nerimas gali būti išreikštas per įvairiausius simptomus. Nenorėčiau kalbėti, kad čia nieko rimto, kai tėvai sako, jog simuliuoji. Iš tiesų tėvai turėtų gerai pažinti savo vaikus, pabandyti surasti priežastį, kodėl jie gali taip jaustis“, – aiškina pulmonologė.
Daugelis tėvų dėl vaikui pasireiškiančių simptomų yra linkę leisti jiems neiti į mokyklą ir duoti laiko nusiraminti, tačiau medikė pastebi, kad bėgimas nuo problemos jos neišsprendžia.
„Jeigu vaikas supras, kad yra galimybė išvengti atsakomybės ar kokių veiksmų, jis išmoks naudoti šitą metodą. Todėl, mano nuomone, svarbiausia, kad tėvai pasikalbėtų su vaiku, padėtų jam suprasti, ką jis jaučia. Padėtų atsakyti į klausimą, kodėl jis nerimauja, nes garsiai išsakius apie nerimą jis dažniausiai dingsta. Visada reikėtų ne numoti ranka, o tikrai skirti vaikui užtektinai laiko su juo pasikalbėti“, – tikina I. Plėštytė-Būtienė.
Jeigu vaikui skausmas atrodo nepakeliamas, gydytoja sako, nereikėtų skubėti duoti vaistų. Medikės teigimu, pirmiausia reikėtų įvertinti juntamą skausmą specialioje skalėje.
„Viskas priklauso nuo vaiko amžiaus ir kaip skauda. Ne veltui sudarytos skausmo skalės. Mažiems vaikams, pavyzdžiui, nupiešti veidukai. Galima tikrai pasiruošti tokias korteles, kad vaikas parodytų, kaip stipriai jam skauda, o vyresniems – skaičius nuo nulio iki 10. Aišku, vaiko reikia paklausti: jaučiu, kad nerimauji, kad bijai, jeigu duosiu nuo skausmo tabletę, ar manai, kad padės? Gana dažnai tėvų nerimas persiduoda vaikams, ir jeigu tėvai pradeda nerimauti, kad vaikui labai blogai, ir vaikams blogiau būna. Bet, neslėpkime, duomenys rodo, jog apie 40 proc. placebo padeda. Vadinasi, kad ne tikro medikamento davimas, o nusiteikimas, kad išgėrus vaisto pagerės, padeda“, – sako biomedicinos mokslų daktarė.
I. Plėštytė-Būtienė pastebi, kad galvos ar pilvo skausmai be ryškesnių infekcinių ligų požymių taip pat gali signalizuoti, kad artėja liga, todėl nereikėtų visko nurašyti tik nerimui.
„Žinoma, nevertėtų pamiršti, kad jeigu vaikui reiškiasi kokie nors simptomai, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar tai nėra liga. Vienkartinis suskaudimas namuose, pavyzdžiui, atsikeliame ryte ir skauda galvą, prasivaikštome, viskas praeina. Bet jeigu kartojasi simptomai, jeigu vaikas tikrai atrodo sergantis, jeigu jis pablyškęs, prakaituoja, atsisako valgyti, yra mieguistas, be abejo, nereikėtų to nurašyti nerimui“, – tikina pulmonologė.
Vaikų ligų gydytoja sako, jog pastebėjus itin suprastėjusią vaiko sveikatą kreiptis į specialistus reikėtų nedelsiant, nes vaikų ligos greitai vystosi.
„Jeigu vaikas atsikelia ryte ir tikrai labai blogai jaučiasi, net jeigu nėra karščiavimo, tikrai reikėtų kreiptis į daktarą, nes vaikų ligos labai greitai vystosi. Bet jeigu vaikas gana gerai jaučiasi, tik pasako, kad, pavyzdžiui, jam ką nors skauda, bet žaisdamas ar žiūrėdamas animacinį filmuką net nebesiskundžia, tai, aišku, reikia stebėti, vertinti jo būklę, bet lėkti pas daktarą nereikėtų, ypač pirmosiomis dienomis“, – sako I. Plėštytė-Būtienė.
Pulmonologė pabrėžia, kad įtakos vaiko sveikatai gali turėti ir išsiderinęs dienos ritmas, o tėvai net vaikui sergant ir būnant namuose turėtų nepamiršti jo tinkamai slaugyti, kad organizmas negautų šoko dėl pasikeitusių aplinkybių.
„Pediatrai labai susirūpinę, sakyčiau, gana didele vaikų dienos režimo netvarka. Vaikams labai svarbu sutvarkyti vidinį laikrodį – tuo pačiu metu keltis, valgyti. Kai nėra dienos režimo, vaikų kūnas išsibalansuoja. Paprastai pasakius, kūnui poveikis staiga pakeitus dienos režimą tolygus pojūčiui, kad neatsiklausus tave apliejo šaltu vandeniu. Kai tai tęsiasi ilgą laiką, kai vaikas nežino, kas per dieną jo laukia, jis nuolat jaučia stresą ir išsiderina visos kūno sistemos – nuo virškinimo iki visos imuninės sistemos. Vaikas tampa imlus įvairioms infekcinėms ligoms. Todėl labai svarbu ir mityba, ir užsiėmimai. Net jeigu vaikas serga ir neina į darželį ar mokyklą, ritmas turi būti ramesnis, bet toks pat. Labai mažai kalbama apie vaiko slaugymą namuose. Kai jis namie, dažnai tėvai patys sėdi socialiniuose tinkluose, kambarius tvarko, skaito knygas, o vaikas serga, lyg su juo nereikia užsiimti. Bet iš tiesų užsiėmimai turi būti tokie patys, kaip ir kasdien. Tėvai turėtų užsiimti tuo vaiku, tinkamai slaugyti, ne tik tam tikromis valandomis paduoti vaistų“, – aiškina vaikų ligų gydytoja.
I. Plėštytė-Būtienė sako, kad dažniausiai be paaiškinamos priežasties atsiradę negalavimai signalizuoja, kad vaikui netinka jo gyvenimo būdas.
„Augančią kartą vadinu sveikų ligonių karta, nes be galo daug tėvų eina pas įvairiausius specialistus, nerandama normali liga, kuri būtų vadovėliuose parašyta, nes vaikas turi begalę įvairiausių simptomų. Tai ir parodo, kad jo gyvenimas ir organizmas išsiderinęs, reikia laiko viską pastatyti į vietas. Tėvai labai dažnai reikalauja vaistų, kad vaikas taip nesijaustų. Nueina pas penkis specialistus, jie išrašo vaistų, tada geria juos po pusę saujos ir būklė negerėja. Nes problema ne liga. Problema, kad jo kūnas rodo, jog esamas gyvenimo būdas jam netinka. Tam, kad vaikai gyventų sveikai, tėvai turi keisti savo įpročius, o tai dar sunkiau negu patiems vaikams“, – teigia biomedicinos daktarė.
Gydytojos teigimu, kad vaikas grįžtų į normalų gyvenimo būdą, turi dirbti ne tik tėvai. Reikalingi ir specialistai, kadangi dažnai užsitęsusių problemų tėvams pastebėti nebepavyksta.
„Manau, tėvai, vaikai ir įvairių specialistų komanda turėtų susijungti ir dirbti kaip viena šeima. Deja, kol kas tai tik svajonė. Dažniausiai turėtų užvesti ant kelio šeimos gydytojas arba pediatras, nes patys tėvai nebemato problemų. Dažnai vaikas tik įžengia į kabinetą ir matyti, kur problema. Todėl reikia kritiško žvilgsnio iš šalies. Norėtųsi, kad tai darytų ir šeimos daktarai, kad parodytų pirštu į problemą ir nepaleistų. Todėl žingsnelis po žingsnelio, ne nuo pirmadienio, o kiekvieną dieną smulkūs laimėjimai lemia didžiulį šuolį į sveiką gyvenseną“, – sako biomedicinos mokslų daktarė I. Plėštytė Būtienė.
Pokalbio klausykitės radijo laidos įraše.
Parengė Miglė Valionytė
