Inkstų akmenligė – dažna liga, ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse. Pastebėta, kad vyrai inkstų akmenlige serga dažniau. Paprastai ji išryškėja sulaukus 30–60 metų. Bloga žinia ta, kad akmenys inkstuose pradeda formuotis nebyliai, ir skausmas pacientą suriečia tik tada, kai susiformavę akmenys šlapimtakyje užstringa ir sukelia uždegiminius procesus. Ar galima šią ligą užčiuopti anksčiau? Kokios prevencinės priemonės padėtų šios ligos apskritai išvengti? Apie tai LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ pasakojo Santaros klinikų gydytojas urologas Marius Snicorius.
Gydytojas urologas sako, kad dažniausiai susirgimą akmenlige nulemia ne tik druskų ir kristalų koncentracija šlapime, bet ir mūsų gyvenimo būdas.
„Akmenų susidarymas yra daugialypis procesas, kurį nulemia įvairūs veiksniai: didelės druskų ir kristalų koncentracijos šlapime. Taip pat gali prisidėti ir nepalankus šlapimo Ph ir mažas skysčių vartojimas. Aišku, dar įtakos turi ir mūsų gyvensenos bei mitybos įpročiai. Jeigu mes netinkamai maitinamės, naudojame netinkamus skysčius, dažnai susilaukiame problemų, tokių kaip inkstų akmenligė“, – sako gydytojas.
M. Snicoriaus teigimu, akmenligę galima vadinti gyvenimo būdo liga, kurios atsiradimas tik retais atvejais gali būti nulemtas genetiškai.
„Genetiniai faktoriai beveik visų ligų atvejais turi reikšmės. Labai retais atvejais būna genetinių sutrikimų sukelta akmenligė. Sakyčiau, gal 1–2 proc. atvejų yra, kurie nulemti tik genetinių veiksnių. Aišku, tam tikri medžiagų apykaitos sutrikimai gali būti nulemti genetinių sutrikimų, tokie pacientai gali turėti akmenligę, bet atvejai yra reti ir bijoti, kad dėl kažkokio genetinio pažeidimo ar paveldėjimo turėsime akmenligę, turbūt, nereikėtų. Būna taip, kad pacientai kreipiasi ir sako: mano mamai, močiutei buvo akmenligė. Tas polinkis šiek tiek yra paveldimas, bet dažniausiai pasigilinus galima atsekti, kad yra kažkokie gyvensenos ypatumai arba mitybos ypatumai, kurie turi tam reikšmės“, – tikina specialistas.
Urologas pabrėžia, kad per mažas skysčių vartojimas yra ne tik yra pagrindinė akmenligės susirgimo priežastis. Pakankamai skusčių vartojantis žmogus gali išvengti arba pristabdyti ligą.
„Skysčių vartojimas iš tikrųjų yra problematiškas, nes pacientams pasakius, kad reikėtų sunaudoti bent du litrus vandens per dieną, jiems atrodo, kad tai – misija neįmanoma. Dažniausiai žmogus turi save treniruoti ir pratinti. Dabar jau yra ir programėlių telefonuose, kurias galima parsisiųsti, ir kurios primena, kad reikia išgerti vandens, kad kažkaip žmogus išmoktų, išsitreniruotų pasiekti tą reikiamą skysčių normą per dieną. Skysčių vartojimas yra pagrindinė profilaktikos priemonė nuo akmenų susidarymo arba jau esančių akmenų tolimesnio augimo“, – sako Santaros klinikų gydytojas.
Gydytojas pabrėžia, kad įprastai akmenims susiformuoti reikia daug laiko, net kelerių metų, tačiau būna atvejų, ypač susijusių su nėštumu, kai akmenys susidaro nepalyginamai greičiau.
„Paprastai per kelis mėnesius jie nesusidaro, nebent yra labai išskirtinės ir palankios sąlygos. Pavyzdžiui, per nėštumą, dėl didelio kalcio kiekio kraujyje, kai iš motinos rezervų vaisiaus augimui išmetami dideli kalcio kiekiai, tai gali turėti įtakos greitam akmenų formavimuisi. Pavyzdžiui, per nėštumą užauga 1cm ar net didesni akmenys“, – pasakoja urologas M. Snicorius.
Susiformavusius pakankamai dideliems akmenis, jie pradeda keliauti šlapimtakiu ir užstringa, ir štai tada kyla uždegimas, kai žmogų suriečia baisus skausmas. Tačiau gydytojo teigimu, tai nėra vienintelis simptomas, išduodantis, kad galbūt jūsų inkstuose susikaupė akmenys.
„Žmonės dažniausiai kreipiasi nebūtinai tada, kai jau ištinka inkstų akmenligės priepuolis, tačiau kreipiasi, kai pradeda jausti nelabai intensyvius šonų skausmus, nugaros srities skausmus. Tai gali rodyti, kad akmenukas pradeda judėti pačiame inkste arba lokaliai užkemša šlapimo takus, arba nepilnai užkemša. Taip pat, pavyzdžiui, nuėjus pas šeimos gydytoją ir pasitikrinus šlapimą, rastas kraujas gali būti akmenligės požymis. Smulkiau ištyrus, padarius echoskopinį tyrimą, galima surasti, kad yra akmenukai, kurie sukelia tuos pakraujavimus. Retesniais atvejais gali būti įkritęs į šlapimo takus akmuo, kuris tik dalinai įstrigęs, bet ir aptekantis. Jis gali duoti tokius nežymius skausmus, bet gali sukelti ir šlapinimosi sutrikimus, žmogus gali jausti, kad dažniau nori į tualetą, o, nuėjus pasišlapinti, nelabai kas išeina, nors noras yra“, – pasakoja urologas.
Dažnai manoma, kad norint pašalinti akmenis vienintelis būdas – chirurginė intervencija. Urologas M. Snicorius pastebi, kad šiandien galima rinktis ir neinvazinius gydymo būdus.
„Jeigu yra akmenligės priepuolis, reikalingas tinkamas nuskausminimas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat šilta aplinka, šiltas dušas, šilta vonia. Tai atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Taip pat padėti gali skysčių gausesnis vartojimas – mes taip galime paprastomis priemonėmis palengvinti savo būklę. Vėliau galime duoti vaistų, kurie šiek tiek gali praplėsti šlapimo takus.
Dėl paties gydymo, kai mes norime pašalinti akmenis, galime rinktis tiek chirurginius metodus, kurie dabar tikrai yra labai pažengę ir tausojantys, arba galima rinktis neinvazinį būdą – išorinį skaldymą“, – sako M. Snicorius.
M. Snicorius tikina, kad gydymo būdas parenkamas po konsultacijos su gydytoju. Tačau, anot jo, derėtų nepamiršti, kad dažniausiai vienos procedūros gali neužtekti.
„Pacientui paprastai paaiškiname, kokios yra gydymo galimybės, kokie yra šansai vienu etapu pašalinti visus akmenis, o gal reikės kelių etapų. Turint akmenligę reikia suprasti, kad dažniausiai per vieną kartą viską padaryti gana sudėtinga. Dažniausiai yra keletas etapų, kuriuos mes turime padaryti, kad visiškai išgydytume pacientą. O tas pasirinkimas dažniausiai yra bendras sutarimas tarp paciento ir gydytojo. Aišku, pagrindinis žodis yra paciento. Mes, kaip gydytojai, turime pateikti visus variantus, paaiškinti galimas komplikacijas, koks yra sėkmė šansas, ir jie patys pasirenka“, – teigia gydytojas.
Medikas įspėja, kad net ir po akmenų skaldymo ar išėmimo operacijos liga dažniausiai linkusi atsinaujinti, todėl reikėtų nepamiršti profilaktinių apsaugos priemonių.
„Akmenligė – bjauri liga, kuri yra linkusi kartotis. Įvairių tyrimų duomenimis nustatyta, kad kažkur 50 proc. pacientų per penkerius metus užsiaugina naują akmenuką, ypač jeigu jis nesidomi papildomomis profilaktikos priemonėmis, nekoreguoja gyvensenos, mitybos, tai tas pasikartojimas kartais gali net ir greičiau atsirasti“, – sako Santaros klinikų urologas M. Snicorius.
