Naujienų srautas

Sveikata2022.10.07 20:41

Atsako gydytojas. Kokias ligas signalizuoja naktimis pilantis šaltas prakaitas?

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2022.10.07 20:41
00:00
|
00:00
00:00

Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi skaitytoja Inga, ji skundžiasi naktimis kamuojančiu šaltu prakaitu. Vidutinio amžiaus moteris tikina dienomis besijaučianti puikiai, o štai naktis – tikras košmaras, nes moteris dažnai pabunda nuo prakaito permirkusiais naktiniais marškiniais, kartais tenka ir patalynę keisti. Ir tai nėra vien tik nemalonus pojūtis. Inga įtaria, kad naktimis pilantis šaltas prakaitas gali signalizuoti beprasidedančią ligą.

Į skaitytojos Ingos klausimą atsako Vilniaus „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. Gydytojos tikinimu, gali būti kelios naktinio prakaitavimo priežastys. Jeigu prakaitas naktimis pila vidutinio amžiaus moterį, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar yra menopauzinio klimakterinio laikotarpio pradžios tikimybė.

„Mes kalbame apie pačią laikotarpio pradžią, tai reiškia, kad menstruacijos dar nėra išnykusios. Tai nebūtinai turi būti 50 metų moteris. Laikotarpis gali prasidėti įvairiai ir tai priklauso nuo moters genetikos. Vienoms menopauzinis laikotarpis prasideda ir nuo 40 metų, kitos moterys būna vyresnės, bet vidutiniškai skaičiuojama, kad menopauzinis klimakterinis laikotarpis prasideda sulaukus 45 m.“, – teigia I. Juškienė.

Naktinis prakaitavimas gali rodyti ir endokrinines ligas: skydliaukės funkcijos, vidaus organų veiklos sutrikimus. Kitais atvejais tai gali reikšti vitamino D trūkumą. Tiesa, Lietuvos gyventojams, gydytojos teigimu, labiau būdinga vitamino D stoka.

„Mes galime turėti padidėjusį prakaitavimą ne tik esant endokrininiams sutrikimams, bet ir sveikimo po ligos fazėje. Tai gali būti ir po viduriavimo, ir po peršalimo, gripo. Tiesiog prakaitavimu gali pasireikšti organizmo sveikimo procesas: naktį su prakaitu šalinamos sergant atsiradusios toksinės medžiagos. Ir toks prakaitavimas yra varijuojantis: vieną naktį prakaituojama daugiau, kitą – mažiau, o trečią naktį gali būti, kad teks tris kartus persirengti ir dar patalynę keisti“, – vardija I. Juškienė.

Norint atskirti, kada prakaitavimas yra sveikimo proceso dalis, o kada tai reiškia ligą, reikėtų įvertinti, kiek laiko tai trunka. Jeigu prakaitavimas vargina ilgiau nei 3–4 savaites – laikas sunerimti ir kreiptis į gydytojus.

„Jeigu yra organo arba endokrininė problema, hormonų veiklos sutrikimo problema ar vitaminų stoka, naktinis prakaitavimas dažniausiai trunka gerokai ilgiau nei 3 savaites. Tai reiškia, kad priežastis yra ilgalaikė ir padėtis nekinta, negerėja, kol nerandama priežastis ir ji nepašalinama. O kad problema neišsispręs pati – tikrai taip. Tokiu atveju būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Pradedama nuo paprastų rutininių tyrimų. Aišku, dažniausiai pacientai ateina ir sako: „Ištirkite man viską.“ Tokio dalyko mes nedarome, nes tyrimai atliekami tikslingai. Mes visada siūlome pacientams atlikti tyrimus etapais, po pirmo etapo žiūrime į parametrus, kur galime orientuotis, kur galėtų būti stoka, kur – perteklius, kur galėtų būti problema, ir kryptingai pagal tai padaryti kitus tyrimus: kraujo, organų echoskopijos ar kitus“, – sako Vilniaus „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja.

Jei šalto prakaito pylimas susijęs su moters ciklo pokyčiais, menopauzės pradžia, gydytojos tikinimu, tai yra fiziologinė būsena, kuri atsiranda dėl hormoninės kilmės pokyčių moters organizme. Palengvinti būseną, kai kankina karščio bangos, prakaitavimas, tam tikromis nespecifinėmis priemonėmis įmanoma, tačiau visiškai jų pašalinti – ne. Tai, pasak I. Juškienės, priklauso nuo moters organizmo. Vienoms padeda papildai, pavyzdžiui, nakvišų aliejus, kitoms tai neveikia, nes organizmas yra atsparus tokiems preparatams.

Jei visgi gausus prakaitavimas naktį vargina dėl beprasidedančios ligos, ar pacientė neturėtų justi ir kitų simptomų?

„Paprastai gausus prakaitavimas nėra vienintelis ligos ženklas. Dažniausiai greta būna dar kokių nors požymių. Gausus prakaitavimas kaip vienintelis simptomas, toks izoliuotas, galėtų pasireikšti vartojant specifinius vaistus. Reikėtų pacientei įsivertinti, galbūt ji pradėjo vartoti kokius nors specifinius vaistus kraujospūdžiui gydyti, galbūt skirti emocijas reguliuojantys preparatai, antidepresantai ar panašiai. Tai gali būti ir vaistų gamintojo pakeitimas, ir nesvarbu, kad vaisto veiklioji medžiaga liko ta pati.

Paprastai šalutinis vaisto poveikis pasireiškia per pirmą savaitę, todėl reikėtų pasižiūrėti, ar neatsirado kokių nors papildomų vaistų. Taip pat reikėtų pažiūrėti, ar neatsirado papildomų maisto papildų ar ypatingos sudėties vitaminų. Juk dažnai dabar žmonės užsisako iš užsienio vitaminų, kurie nėra registruoti Lietuvoje ir su kuriais mes tiesiogiai tarsi neturėtume susidurti. Tiesiog reikėtų peržiūrėti savo vaistinėlę ir jeigu niekas nesikeičia, problema trunka ilgiau nei 3 savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – pataria I. Juškienė.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi