Sveikata

2021.10.08 05:30

Akis badanti problema: patekti pas gydytoją tapo sudėtinga, pacientai apgulė privačias klinikas

Domantas Katelė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.10.08 05:30

Prasidėjus rudeniui ir atvėsus orams dažnas ima skųstis pirmaisiais peršalimo simptomais. Neretai gyventojai, išaugus jautrumui ligoms dėl COVID-19, skuba registruotis apžiūrai valstybinėje poliklinikoje. Vis dėlto pasiseka ne kiekvienam – daliai pacientų net nepavyksta prisiskambinti.

LRT.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kad 3 dienas stipriai karščiuojančiam mažamečiam vaikui Centro poliklinikos atstovai pasiūlė nuotolinę konsultaciją kitą dieną. Vaiko tėvams tai netiko, tad jie nusprendė kreiptis į privačią kliniką, ten dirbanti šeimos gydytoja patikino, kad kasdien sulaukia vis daugiau pacientų, kurie pagalbos valstybinėje poliklinikoje nesulaukė.

Centro poliklinikos direktorius: priimti reikalingi sprendimai

Vilniaus Centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras teigia, kad srautai poliklinikoje pastaruoju metu yra išaugę. Tam, anot direktoriaus, įtakos turi pandemija.

„Sergamumas virusinėmis ligomis yra padidėjęs, sunku atskirti, ar tai COVID-19, ar kita infekcija, todėl tokius pacientus siunčiame į izoliatorius. Gydytojai ateina ir įvertina. Jeigu yra įtarimas, kad buvo kontaktas, pacientas yra nesiskiepijęs, nepersirgęs, atliekame PGR tyrimą“, – sako K. Štaras.

Anot jo, neįprastai dideles eiles sudarė tik rugsėjo pirmosiomis dienomis susizgribę tėvai, jie užgulė polikliniką prašydami vaikų sveikatos pažymų, reikalaujamų mokymo įstaigų.

Jis priduria, kad saugumo nuo COVID-19 priemonės taip pat kainuoja daug brangaus laiko.

„Užtrunka dezinfekcija, vėdinimas, ypač tokių kabinetų, kaip odontologijos, kur pacientai yra be kaukių. Mes turime laikytis reikalavimų, kad neužkrėstume pacientų ir darbuotojų. Šeimos gydytojai planinius ir nekarščiuojančius, nesergančius ligomis, kurios kelia įtarimų dėl COVID-19, priima su visomis apsaugos priemonėmis“, – tvirtina Centro poliklinikos vadovas.

Svarstydamas apie anksčiau paminėtą atvejį, K. Štaras teigia, kad yra priimti reikalingi sprendimai, jie užtikrins, kad tokių situacijų daugiau nepasikartotų.

„Mes kaip tik praėjusią savaitę aptarėme, kad karščiuojančius priimame į izoliatorių, nes buvo tokių atvejų, kada skambina, iškart sako, kad važiuokite į ligoninės priimamąjį. Ne, turime priimti, jeigu tai yra apylinkės pacientas, jei ne, yra budintys gydytojai.

Jeigu yra įtarimas dėl galimų komplikacijų, tikrai yra sudarytos galimybės atvykti ir gauti pagalbą. Mes griežtai kontroliuojame šitą dalyką“, – teigia K. Štaras.

„InMedica“ klinikos vadovė: pacientai dažnai net negali prisiskambinti į valstybinės poliklinikos registratūrą

Klinikos „InMedica“ vykdomoji direktorė Laura Penikienė teigia, kad srautai yra išaugę. Tam įtakos turi pacientai, kurie, anot pašnekovės, net negali prisiskambinti į valstybinę polikliniką.

„Ypač jaučiami persiregistravimai pas šeimos gydytojus, kai pacientai negali net prisiskambinti, tuo labiau – pakliūti į konsultaciją pas šeimos gydytoją valstybinėje poliklinikoje“, – sako ji.

L. Penikienė atskleidžia, kad daugiau pacientų registruojasi ir pas specialistus. Tiesa, tokia tendencija tęsiasi nuo pirmojo karantino, kadangi dauguma valstybinių įstaigų vis dar stipriai sumažinusios konsultacijų ir procedūrų skaičių.

Tačiau „InMedica“ atstovė nepateisina tų įstaigų, kurios nedirba su COVID-19 pacientais, bet karščiuojančių ir ekstrinės pagalbos reikalaujančių gyventojų nepriima.

„Galima suprasti tas valstybines įstaigas, kurios teikia pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams, – joms reikalingos reanimacijos, įranga, kiti procedūriniai įrenginiai tokiems pacientams. Tačiau yra valstybinių įstaigų, kurios jokios specialios pagalbos COVID-19 sergantiems pacientams neteikia, karščiuojančių nepriima, bet vis tiek vizitus ir konsultacijas visiems pacientams riboja“, – tvirtina L. Penikienė.

Ji aiškina, kad dažniausiai šiuo metu pasitaiko ūmių susirgimų, todėl konsultacijos ar kitos pagalbos reikia čia ir dabar.

Pasak vykdomosios direktorės, šeimos gydytojų darbas šiuo metu yra kur kas intensyvesnis negu anksčiau, tačiau tam įtakos turi ir biurokratija.

Ypač jaučiami persiregistravimai pas šeimos gydytojus, kai pacientai negali net prisiskambinti, tuo labiau – pakliūti į konsultaciją pas šeimos gydytoją valstybinėje poliklinikoje.

L. Penikienė

„Šeimos gydytojai tikrai dirba intensyviau nei anksčiau ir tai lemia ne vien padidėję persiregistruojančių pacientų iš valstybinių poliklinikų srautai. Prie to prisideda „popieriniai“ darbai, elektroninių sistemų strigimai, padidėjęs pacientų rudeninis sergamumas ir panašiai. Užleistų ir sunkių būklių pacientų buvo itin daug po pirmojo karantino – 2020 pavasarį, kai visos medicinos įstaigos buvo uždarytos ir neveikė visai. Šiuo metu tokie pacientai retesni, bet jų tikrai yra“, – pastebi „InMedica“ atstovė.

Anot L. Penikienės, jaučiamas didesnis pacientų jautrumas dėl negalavimų.

„Pastebimas gana anksti prasidėjęs ir intensyvus pacientų sergamumas, padidėjęs jautrumas reaguojant į negalavimus baiminantis, kad galbūt tai COVID-19 ir panašiai“, – sako ji.

Privačios klinikos vadovas: srautai išaugę, glumina jaunimą kankinančios ligos

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas Deividas Praspaliauskas teigia, kad šiuo metu jaučiamas išaugęs pacientų skaičius po vasaros atostogų periodo. Vis dėlto nėra aišku, ar tam įtakos turėjo ilgos eilės valstybinėse poliklinikose.

Anot centro vadovo, šiuo metu matoma nauja tendencija – pagalbos kreipiasi jaunesni žmonės, jie serga ir vyresniems pacientams labiau būdingomis ligomis.

„Labai aiškiai pastebime, kad „ligos jaunėja“, tai yra kreipiasi vis daugiau jaunų asmenų, sirgdami ligomis, kurios prieš keletą metų buvo būdingos vyresnio amžiaus žmonėms. Tai įvairūs širdies sutrikimai, gastroenterologiniai negalavimai ir panašiai“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas.

D. Praspaliauskas tikina, kad kol kas klinikose nepasitaikė atvejų, kad į gydytojus būtų kreipęsis itin sunkios būklės pacientas, kuriam reiktų hospitalizacijos. Vis dėlto, jis teigia pastebintis, kad pastaruoju metu gyventojai jautriau reaguoja į simptomus.

„Matome, kad žmonės jautriau reaguoja į įvairius negalavimus ir dažniau skambina ar kreipiasi į šeimos ar vidaus ligų gydytojus, kad būtų įvertinta jų būklė“, – atskleidžia D. Praspaliauskas.

Jo teigimu, pacientų srautai, palyginti su praėjusiu rudens sezonu, išlieka panašūs – ryškaus pokyčio nėra. Tačiau D. Praspaliauskas pastebi grėsmingą tendenciją – šįmet fiksuojama kur kas daugiau jaunesnio amžiaus pacientų negalavimų, kurie susiję su širdies sutrikimais.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas komentuoja, kad šiuo metu, nors pacientų skaičius ir išaugęs, stipriai karščiuojančius žmones medikai stengiasi priimti tą pačią dieną, kai tik jie kreipiasi.

Problemą mato ir politikai: kai kas susižavėjo nuotolinėmis konsultacijomis

LRT.lt kalbintas Sveikatos reikalų komiteto (SRK) Seime pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas aiškino, kad komiteto nariai sulaukė skundų dėl suprastėjusio sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo ir ketina šią problemą nagrinėti kitą savaitę vyksiančiame komiteto posėdyje.

Politikas tikino pastebėjęs, jog nemažai gydymo įstaigų itin susižavėjo galimybe konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu, nors, A. Matulo manymu, tokia priemonė turėtų būti taikoma išskirtiniais atvejais.

„Tai yra problema. Ne tik karščiuojantys, bet ir kitomis ligomis sergantys žmonės gauna konsultacijas tik nuotoliniu būdu. Procesas yra uždelsiamas, paskyrus tyrimus, jie įvertinami tik po savaitės. Iš tiesų paslaugų prieinamumas yra pablogėjęs ir pablogėjęs ne tik dabar, o jau nuo pernai, kada buvo labai susižavėta tomis nuotolinėmis konsultacijomis. Jos tam tikrais atvejais gali būti taikomos, bet toli gražu ne taip, kaip buvo iš pat pradžių. Manau, kad nuotolinės konsultacijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, tarkime, kai reikia pratęsti vaisto vartojimą ar panašiai. Iš esmės manau, kad nuotolinių konsultacijų skaičius turi būti ženkliai sumažintas“, – dėstė A. Matulas.

Konservatorius teigė pastebėjęs, kad auga gydymo paslaugų apimtys privačiose klinikose, mat žmonės nusprendžia nelaukti eilėse valstybinėse poliklinikose ir kreipiasi pagalbos į privatininkus.

Iš tiesų paslaugų prieinamumas yra pablogėjęs ir pablogėjęs ne tik dabar, o jau nuo pernai, kada buvo labai susižavėta tomis nuotolinėmis konsultacijomis.

A. Matulas

„Tą tendenciją mes matome. Paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ligonių kasų duomenų apie tai. Kitą savaitę tą klausimą komitete svarstysime“, – tikino parlamentaras.

A. Matulo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siekia supaprastinti tam tikrus reikalavimus gydymo įstaigoms, šeimos gydytojams, tai leistų atsisakyti perteklinių funkcijų. Šis procesas, anot jo, yra jau prasidėjęs, tačiau panašu, kad to neužtenka ir teks ieškoti kitų išeičių, siekiant sumažinti pacientų eiles.

„Šiuo metu įstatymų pataisų tam, kad palengvintume pacientų patekimą pas gydytoją, kad atsisakytume nuotolinių konsultacijų, sumažintume jų skaičių, kad sumažintume biurokratizmą, nereikia. Tam pakanka ministro įsakymų arba net tam tikrų Ligonių kasų sprendimų“, – dėstė A. Matulas.

Kritikuoja privačias įstaigas: per mažai prisideda prie pandemijos valdymo

Kita SRK narė, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė tikino, kad augančių eilių poliklinikose tendenciją komitetas pastebėjo jau prieš pusmetį, o dabar, politikės teigimu, situacija dar pablogėjo.

R. Šalaševičiūtė, paklausta apie eilių susidarymo priežastis ir populiarėjančias nuotolines konsultacijas, ragina pažvelgti į privačias gydymo įstaigas. „Valstiečių“ atstovės teigimu, privatininkai nepakankamai prisideda prie koronaviruso pandemijos valdymo ir vėliau tam tikra prasme iš to išlošia – pacientai, nesulaukę pagalbos valstybinėse poliklinikose, kreipiasi į juos.

„Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir gydymo įstaigos atsisako, galbūt netiesiogiai atsisako dalyvauti tiek, kiek galėtų – o atsižvelgiant į Lietuvos situaciją jos turėtų dalyvauti – pandemijos suvaldyme. Nors, jeigu mes žiūrėsime į privačių gydytojų paslaugų ir valstybės suteikiamų paslaugų, apmokamų iš Ligonių kasų, įkainius, tai jie yra vienodi. [...]

Privačios gydymo įstaigos yra pasirinkusios kitą kelią. Jos už specialistų suteiktas paslaugas gauna tiek pat, kiek valstybinės įstaigos, bet jos dar prideda tam tikrą pinigų sumą, nes juk nori užsidirbti. [...] Tas atsisakymas dalyvauti pandemijos suvaldyme, pasirenkant šitą kelią, nėra visai teisingas ir pacientų atžvilgiu“, – LRT.lt aiškino R. Šalaševičiūtė.

Parlamentarė teigė pastebinti, kad gydytojai neretai išskirsto savo darbo laiką taip, kad didžiąją jo dalį praleidžia dirbdami privačioje klinikoje, o mažesniąją – valstybinėje.

„Dėl to valstybinėse įstaigose susidaro specialistų trūkumas, o tada didėja ir pacientų eilės“, – pabrėžė R. Šalaševičiūtė.

Anot jos, pacientų eilės nutįsta dar ir dėl to, kad dalis medicinos, gydymo įstaigų darbuotojų yra tiesiogiai įsitraukę į vakcinacijos nuo koronaviruso procesą. Be to, gydytojams darbo krūvį didina ir neteisėtų migrantų antplūdis Lietuvoje, mat dalis šių asmenų turi rimtų sveikatos problemų.

„Dėl to tam tikroms poliklinikoms, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms padidėja darbo krūvis ir nebelieka galimybės su turima medikų komanda suteikti tiek paslaugų, kiek galima buvo suteikti prieš metus“, – tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Tarkime, vyresnio amžiaus žmogus gal nesugeba su gydytoju susiskambinti arba paaiškinti telefonu, kas jam iš tikrųjų nutiko, kodėl negaluoja.

R. Šalaševičiūtė

Parlamentarė tikino, kad problema yra ir tai, jog nemažai gydytojų, jos vertinimu, per daug pamėgo nuotolines konsultacijas. R. Šalaševičiūtės manymu, šios priemonės naudojimą reikėtų persvarstyti, apgalvoti, kokiomis aplinkybėmis gydytojai galėtų rinktis nuotolines konsultacijas ir kokiomis – negalėtų.

„Tarkime, vyresnio amžiaus žmogus gal nesugeba su gydytoju susiskambinti arba paaiškinti telefonu, kas jam iš tikrųjų nutiko, kodėl negaluoja. Taip, manau, yra pražiūrimi susirgimai, jiems gydyti vėliau reikia skirti daug daugiau laiko ir valstybės biudžeto ir paties paciento lėšų“, – dėstė SRK narė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt