Trečiadienį COVID-19 atvejų skaičiui Lietuvoje viršijus 2500, specialistai tikina, kad to ir buvo galima tikėtis. Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia, kad, žvelgiant iš šiandieninės perspektyvos, nėra jokių ženklų, kad ši pandemija negalėtų viršyti praėjusį rudenį fiksuotų rekordų.
„Kol kas nematau jokių ženklų, kad mes neviršysime praėjusių metų rekordų. Dabar atvejų daugėja, augimas įsibėgėja, o trajektorija yra tokia, kad pasiekti praėjusių metų rekordus mums tereikia mėnesio“, – komentuoja analitikas.
Mokslininkas tvirtina, kad jo nenustebino toks atvejų šuolis, kadangi tą rodo ir matematiniai skaičiavimai.
„To buvo galima tikėtis. Ne kartą minėjau, kad esame nevakcinuotų žmonių epidemijos fazėje. Ji plinta, plitimas įsibėgėjo, savaitinis augimas yra 20–30 proc., tai mes einame ta trajektorija. 2500 rodo, kad pradėjome greitėti, bet tai yra normalus epidemijos vystymasis“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Anot jo, vakcinuotiems žmonėms ši epidemija yra visiškai nebaisi, o skaičiai turėtų gąsdinti tik tuos, kurie nepasiskiepijo.
„Pernai buvo tikslas įvesti priemones, kad kuo daugiau žmonių būtų išgelbėta, kol galės būti paskiepyti. Dabar vakcinų yra, tą galima daryti, bet žmonės nenori gelbėtis ir nieko su tuo negali padaryti“, – tvirtina analitikas.
V. Zemlys-Balevičius spėja, kad skeptiškai prieš vakcinas nusistatę žmonės nusprendžia skiepytis tik tada, kai jų artimoje aplinkoje kas nors dėl viruso patenka į ligoninę.
„Tai yra hipotezė, ją reikia tikrinti, bet jeigu taip, tai labai gerai. Tai reiškia, kad jokios kitos priemonės Lietuvoje neveikia, tik gyvas pamatymas viruso pasekmių. Kuo didesni bus susirgimo skaičiai, tuo bus didesnė vakcinacija.
Tai skamba makabriškai – gerai, kad didėja skaičiai, nes tada mes greičiau įveiksime šį etapą. Nenori žmonės vakcinuotis, tai gerai, reiškia – jie persirgs. Tai – jų pasirinkimas“, – sako matematikos mokslų daktaras.
Anksčiau viešojoje erdvėje pasirodžiusius svarstymus, kad pikas galėtų būti pasiektas po maždaug dviejų savaičių, V. Zemlys-Balevičius vadina optimistiškais. Savo ruožtu analitikas pabrėžia, kad pikas galėtų būti pasiektas ir po mėnesio.
Jis teigia, kad pikas pasiekiamas tada, kai maždaug pusė populiacijos, kuri gali užsikrėsti, suserga. Po šios fazės, anot mokslininko, prasideda kritimas.
„Dabar klausimas, ar mes esame pasiekę tą pusę populiacijos. Mes nežinome, kiek žmonių yra imunizuoti. Mes iš piko galėsime skaičiuoti, kiek žmonių buvo įgiję imunitetą. Jeigu mes preziumuojame, kad nėra paslaptingai imunizuotų, tai vaizdas tada yra liūdnesnis. Galima sakyti, kad pasiekus 90 proc. imunizaciją epidemija baigiasi.
Tada skaičiuoji, kiek savaičių iki to procento reikia, ir matai, kad tai yra maždaug penkios savaitės. Tai yra grubūs skaičiavimai, bet jie leidžia įsivaizduoti, apie kokius piko ir epidemijos rėžius mes kalbame. Pora savaičių yra optimistinis scenarijus, nebent pradės žmonės masiškai sirgti“, – tvirtina analitikas.
Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, tik pasiskiepiję arba persirgę gebėsime sukurti imunitetą ir išsivaduoti iš pandemijos. Vis dėlto tam trukdo skirtingi visuomenės ir politikos veikėjai.
„Kaip žinia, yra politikų, institutų, kurie sako, kad vakcinos kelia abejonių. Kai paprastas žmogus išgirsta iš eksperto, kuris nėra joks ekspertas, tik jį rodo per televiziją, sako, kad yra problemų dėl vakcinų, jis renkasi natūralią imunizaciją, kuri ženkliai pavojingesnė. Kiti politikai ar filosofai sako, kad tai yra laisvė“, – svarsto analitikas.
Mokslininko teigimu, vėl inicijuoti masinio ar skirtingų sektorių uždarymo negalima, tačiau privalu apsaugoti nepasiskiepijusius žmones.
„Negalima vėl užsidaryti. Problema yra dėl nevakcinuotų žmonių. Galimybių pasas sudaro erdvę žmonėms, kurie pasirinko saugumą, gyventi normalų gyvenimą. Reikėtų stiprinti paskatas nepasiskiepijusiesiems tą padaryti – riboti jų galimybę gyventi normalų gyvenimą, nes mes turime juos saugoti, nes kas daugiau juos apsaugos.
Prievartiniu būdu jų skiepyti negalime, nes yra laisvė, tačiau valstybė turi juos saugoti ir sudaryti visas prielaidas, kad vakcinacija būtų geras sprendimas“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.
LRT.lt primena, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, bet mirė 14 žmonių, iš jų 10 buvo nepasiskiepiję. Pastarosios paros naujų susirgimų skaičius – didžiausias nuo sausio 5 dienos.
